Stojantiesiems

„OUTPACE“: kaip pasitelkus populiarią kultūrą galime paskatinti turizmo inovacijas?

Gegužės 4, 2021

Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė

Kroatijos Dubrovniko miestą staiga išpopuliarinę žymieji HBO „Sostų Karai“, pasaulinį dėmesį į Lietuvą atkreipęs HBO „Černobilis“ ar BBC „Karas ir taika“ – tai tik keletas pavyzdžių, kaip populiarioji kultūra gali atkreipti dėmesį į šalį, kaip į tam tikrą turizmo objektą. 

Turizmo sektoriui, kaip svarbiam ekonomikos komponentui, šis populiariosios kultūros (filmų, televizijos serialų, knygų, muzikos) paskatintas susidomėjimas turistiniais objektais šiais laikais gali būti netgi gyvybiškai svarbus. 

Vis tik, šis popkultūros paskatinimas tam tikrai turistinei vietovei gali būti trumpalaikis. Pastebima, kad dauguma turizmo sektoriaus įmonių puikiai teikia tradicines paslaugas, tačiau susiduria su sunkumais, įvaldant popkultūros atnešamas naudas ir galimybes arba tiesiog apie jas nežino. 

Atsižvelgiant į šią situaciją, „Erasmus+“ projektas „OUTPACE“ siekia suteikti turizmo ir kūrybinių industrijų pedagogams, augimu suinteresuotiesiems mažų ir vidutinių įmonių subjektams bei verslininkams, žinių ir įgūdžių inovatyviai panaudoti popkultūros tendencijas. Taip siekiama paskatinti verslo galimybes turizmo srityje. 

Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas ir turizmo industrija

„Erasmus+“ projektas „Inovuoti turizmą pasitelkus populiarią kultūrą“ – „OUTPACE“ (angl. Innovating tourism through pop culture), kuria novatoriškus pedagogikos metodus, kurie pasinaudojus, pavyzdžiui, filmų industrijos ar kita populiariosios kultūros sukelta turizmo banga, padės didinti turizmo sektoriaus darbuotojų verslumą ir skaitmeninius įgūdžius. 

Popkultūros paskatinto turizmo populiarumas labai priklauso nuo novatoriškų skaitmeninių technologijų, tokių kaip virtuali ar papildyta realybė, naudojimo.

Populiariosios kultūros turistai, skirtingai nei tradiciniai, pirmenybę teikia patirčiai, jausmams ir įspūdžiams. Įspūdžių ir patirties troškimas prisideda prie didėjančio naujausių technologijų naudojimo poreikio ir turizmo sektoriaus skaitmenizavimo. Dėl šios priežasties projekto metu kuriama mokymo metodika pabrėžia turizmo industrijos inovatyvumo reikiamybę. 

„Projekto „OUTPACE“ konsorciumas, atstovaujantis Lietuvą, Jungtinę Karalystę, Islandiją, Airiją ir Švediją, koordinuojamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), kuria atvirą švietimo išteklių biblioteką mokytojams ir dėstytojams. Šie atviri mokymosi ištekliai papildys priešakinę turizmo sektoriaus darbuotojus ruošiančią švietimo bendruomenę interaktyvumo ir pažangaus skaitmeninio mokymosi ugdymo resursais,“ – pasakoja „OUTPACE“ projekto vadovė, VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė. 

Ji taip pat pabrėžia, kad projekto metu kuriamos metodikos ir įrankiai yra skirti plėsti turizmo įmonių, kuriančių inovatyvius produktus ir paslaugas, skaičių. Tai leis sukurti labiau į rinką reaguojančią ir dinamiškesnę regioninę turizmo ekonomiką.

Novatoriška tema aukštojo mokslo ir profesinio mokymo sektoriams

„OUTPACE“ projekto tema remiasi novatoriška idėja, kuri atsispindi aukštojo mokslo institucijų perėjime nuo akademinių popkultūros turizmo tyrimų, prie praktinio sutelktų žinių pritaikymo kuriant visiškai naujas mokymosi programas. Jas siekiama pritaikyti tarp aukštųjų mokyklų studentų bei profesinio mokymosi sektoriuje. 

Šiose programose rinkos galimybės derinamos su inovacijų ir verslumo poreikiais: idėjų generavimu, problemų sprendimu, kritiniu mąstymu ir tarpkultūriniu bendradarbiavimu. Sprendžiant inovacijų turizme pritaikymo ir panaudojimo įgūdžių spragą, tikimasi skatinti regionų turizmo ekonomiką, kaip pagrindinę darbo vietų kūrėją.

Link inovatyvaus turizmo: metodikos ir resursai

„OUTPACE“ projekto rezultatai – intelektiniai produktai, susideda iš veiksmų plano, popkultūros išteklių paketo, atvirųjų švietimo išteklių ir šiems ištekliams lengviau pasiekti sukurtos mobiliosios aplikacijos.

Projekto metu kuriamas veiksmų planas individualiai pritaikytas kiekvienos partnerės šalies regionui tirti. Jame išryškinamas ir analizuojamas regionuose vyraujančių įgūdžių trūkumas. Remiantis veiksmų planu taip pat siekiama išlaikyti nuolatinį suinteresuotų šalių bendradarbiavimą. 

Popkultūros išteklių paketas sukurtas siekiant supažindinti turizmo, kūrybinių industrijų ir kultūros paveldo darbuotojus, kitas suinteresuotąsias šalis su popkultūros turizmo koncepcija ir šios turizmo rūšies galimybėmis pakeisti regioninę turizmo ekonomiką.

„OUTPACE“ projekto metu taip pat kuriami atvirieji švietimo ištekliai. Jie leis aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir verslo paramos organizacijoms sistemingai taikyti naujus mokymo metodus ir taip kurti inovatyvius, tvarius produktus ir paslaugas, pagrįstas popkultūros galimybėmis. 

Projekto mobilioji aplikacija, skirta pedagogams, studentams, verslininkams ir visiems, norintiems pereiti prie turizmo ir skaitmeninio turinio naudojimo, pasitelkiant kūrybines industrijas, suteiks tiesioginę prieigą prie mokymo ir mokymosi resursų. 

Projekto tikslinės grupės – aukštojo mokslo institucijos, turizmo industrijos, kūrybinės mažosios ir vidutinės įmonės, verslo plėtros ir profesinio švietimo organizacijos, kiti suinteresuoti asmenys iš turizmo plėtros ir kūrybinių industrijų pramonės bei verslo ir turizmo sričių studentai. 

Daugiau apie projektą galite rasite čia.

Projektas vykdomas 2019-09-01-2021-08-31.

Projektas „OUTPACE“ – dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“.

Projekto koordinatorius – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva). Projekto partneriai – Canice Consulting (Jungtinė Karalystė), University of Greenwich (Jungtinė Karalystė), Icelandic tourism research centre (Islandija), Momentum educate + innovate (Airija) ir Swedish tourism innovation center (Švedija). 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau