Stojantiesiems

Panaudotos medžiagos ir bioįvairovės skatinimas – šiuolaikinės viešųjų erdvių formavimo tendencijos

Rugsėjo 30, 2024
Urbanistinės erdvės dažnai tampa bendruomenės susitikimo vieta, o Vilniaus kiemai ypač kviečia savo žaluma ir jaukumu. Ne išimtis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senamiesčio rūmų kiemelis, suburiantis Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų bendruomenes. Trečiakursiai ėmėsi iššūkio pagyvinti fakultetų kiemelį jį žalinant, papildant naujais elementais ir atveriant platesniam ratui žmonių.

Kūrybinės dirbtuvės „Kiemeliaukime“ VILNIUS TECH Architektūros fakultete pakvietė studentus apmąstyti viešąsias urbanistines erdves ir medžiagas, naudojamas architektūroje, reaguojant  į VILNIUS TECH Senamiesčio rūmų kiemelyje įvykusią renovaciją, kurios metu jis buvo padengtas betono trinkelėmis. Dirbtuves „Kiemeliaukime“ organizavo Architektūros studentų klubas, architektė iš Talino Madli Kaljuste ir architektės Aistė Gaidilionytė bei  Kamilė Vasiliauskaitė, o kūrybines dirbtuves lydėjo atviros paskaitos.

Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai su studentais pasidalino meninėmis aktyvizmo viešosiose erdvėse praktikomis paskaitoje „Pro-test Lab: hacking public spaces in Vilnius“. Viešą pranešimą taip pat skaitė architektė Ella Prokkola pristatydama savo praktiką Suomijoje kuriant viešąsias erdves želdinių ir mažosios architektūros pagalba paskaitoje „Ephemeral gardens: 'The Growery' and other interventions for vegetalizing courtyards“. Architektas Luka Smišek pasidalino Nyderlanduose kuriamu baldų dizainu iš panaudotų medžiagų ir baldų paskaitoje „Furniture“… „making“.

Studentai turėjo progą sodinti augalus ir konstruoti mobilius bendruomeninius objektus kiemelyje iš panaudotų medžiagų. „Mums atrodo svarbu, kad Architektūros fakulteto aplinka atspindėtų ir šiuolaikines architektūros tendencijas – bioįvairovės skatinimą, žaliųjų erdvių dauginimą. Fakulteto kiemelis galėtų būti žalesnis, jaukesnis, vis tik iš jo ne per seniausiai dingo ir dalis medžių, tad labai tikimės, kad universiteto bendruomenei pavyks prisijaukinti siūlymus ir žvelgti drąsiau, šiuolaikiškiau“ – teigia dirbtuvių kuratorės, AF alumnės A. Gaidilionytė, K. Vasiliauskaitė ir M. Kaljuste. Ruošiantis dirbtuvėms, buvo studijuojami kiemelio istoriniai planai, kuriuose aptikta, kad anksčiau šiame kiemelyje klestėjo sodas, susijungęs su Pranciškonų vienuolyno sodu. Šis faktas dar tvirčiau pagrindė kiemelio aktyvizmą, kurio metu buvo keliamas ir senamiesčio erdvių paveldo klausimas – kodėl pastatai saugomi, o kiemai, buvę sodais, tampa betono ir automobilių dykviete? 

Dirbtuves vainikavo viešas vakaras kieme, rezultatus išbandant praktiškai. Kūrėjai pristatė mobilius kiemo elementus, pagamintus iš panaudotų statybinių medžiagų, kurie lengvai išardomi ir galintys veikti kaip medžiagų biblioteka: stalą bendruomenei, sėdimas vietas ir skirtingo pobūdžio augalams skirtas struktūras. Studentai kruopščiai užrašė visų augalų pavadinimus, kad kiekvienas galėtų susipažinti bei pasidomėti jo priežiūra.

Nors dirbtuvės baigtos, tačiau eksperimentas tęsiasi. Laikas parodys, ar elementai prigis kieme ir ar bendruomenė prisijaukins pasiūlymus. O galbūt norės veiksmą pratęsti?

Nuotraukos: Rimgaudas Barauskis

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau