Doktorantūra daugumai asocijuojasi su sudėtingo mokslinio darbo rengimu, dėstymu studentams ir mokslinėmis publikacijomis, tačiau vis dažniau šios studijos turi praktinį pritaikomumą ir gali nuvesti prie naujų, verslui ir investuotojams naudingų tyrimų, o gal netgi naujo išradimo patento. „Norėjau neatsilikti“, – sako Mantas Bertulis, karininkas, pasirinkęs ekonomikos mokslo krypties doktorantūros studijas VILNIUS TECH universitete ir nagrinėjantis finansų technologijų (FinTech) temą. Galbūt jo atliekami tyrimai ir eksperimentai ateityje leis jums, neturint specifinių žinių, drąsiai ir pelningai investuoti akcijų rinkose?
Dirbdamas nerimavo, kad atsilieka nuo naujausių žinių
M. Bertulis gilinasi į dirbtinio intelekto prognozes finansų rinkose.
„Galutinis mano tikslas būtų sukurti naują metodų rinkinį, kuris galėtų prognozuoti rinkas geriau negu esamos priemonės“, – savo tyrimą apibūdina M. Bertulis. O kaip dirbtiniam intelektui sekasi nuspėti rinkas šiandien?
Pasak VILNIUS TECH doktoranto, globalių rinkų pokyčius DI modeliai nuspėja neblogai, tačiau šiuo metu egzistuojantiems modeliams ne visuomet pavyksta užfiksuoti drastiškus kainų šuolių pokyčius.
M. Bertulio studijų tema nuo pat pradžių sukosi apie finansus, tačiau kelias iki doktorantūros buvo neįprastas. Uosto ir laivybos įmonių finansų bakalauro studijas jis baigė tuometinėje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (dabar – VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija) Klaipėdoje, netrukus baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus bei pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamente.
Mantas Bertulis
Tarnyba Mantą atvedė į Vilnių, kur jis pasinaudojo proga pabaigti tarptautinio verslo finansų magistro studijas. Gavęs šį diplomą jis vis dar nebuvo išnaudojęs vieno nemokamų studijų krepšelio. Tuomet vaikinas baigė dar vieną magistrantūrą, susijusią su duomenų analitika VILNIUS TECH.
„Vis dar esu (tarnauju) kariuomenėje, tačiau nenoriu atsilikti nuo naujausių finansinių priemonių, technologijų. Pastebėjau, kad nors dirbu su finansais, niekas iš esmės nesikeičia ir pradėjau išgyventi, kad ilgainiui neįgausiu jokių naujų žinių, – savo didžiausią motyvaciją po antro magistro iškart stoti į doktorantūrą prisimena M. Bertulis. – Man patinka analizuoti, gilintis, patinka atlikti tyrimus – nors be teorijos, juk nebus ir praktikos.“
Tyrimas nebus padėtas į stalčių
Doktorantas sakė, kad nesibaimintų dėstyti, rašyti mokslinius straipsnius, tačiau labiausiai žavisi tarptautinėmis galimybėmis – spalio mėnesį jis stažavosi Ispanijoje, kur turėjo galimybę bendrauti su jo doktorantūros darbo temą tyrinėjančiais mokslininkais.
„Doktorantams privaloma mokslinė trijų mėnesių stažuotė. Taip pat privalu dalyvauti tarptautinėje konferencijoje užsienyje“, – atskleidė jis.
M. Bertulis yra sulaukęs gana tiesmuko klausimo – ar jo doktorantūros darbas bus dar vienas, kuris tiesiog nuguls į bibliotekos archyvus ar stalčius?
„Atsakiau: „Na, ne!“. Aš siekiu sukurti metodus, kuriuos paėmęs žmogus sugebėtų analizuoti, investuoti ir uždirbti grąžą, – sako VILNIUS TECH doktorantas. – Šią akimirką net negaliu aiškiai atsakyti, ar tas darbas būtų labiau naudingas privačiam sektoriui, ar fiziniams asmenims.“
Jis netgi svarsto išeiti į atsargą kariuomenėje ir praktiškai akcijų biržoje išbandyti savo tyrinėjamus metodus.
„Viskas tik lengvyn“
Kokį su doktorantūros studijomis susijusį stereotipą M. Bertulis labiausiai norėtų sugriauti?
„Kartais girdžiu baimes, kad doktorantūros studijos – labai sudėtingos. Tačiau jau esi baigęs bakalauro ir magistro studijas – iki tol studijuoji tarpusavyje susijusius dalykus, taigi, mano nuomone, viskas eina tik lengvyn: atėjęs į doktorantūrą, jau esi girdėjęs apie tam tikras temas ir supranti „kas su kuo valgoma“. Tiek baimės ar streso nėra“, – tikina M. Bertulis.
Jis priduria, kad doktorantūrą įmanoma suderinti ir su darbu bei tarnyba, jei tik moki sudėlioti prioritetus.
„Jei nedarai paskutinę naktį – tada viskas gerai, – juokiasi pašnekovas. – Jei ateina terminai ir dar nesi nieko nepadaręs, na, tada taip – nemiegi.“
Būsimi doktorantai jau gali dairytis juos dominančių temų
VILNIUS TECH Doktorantūros mokyklos vadovė doc. dr. Viktorija Stasytytė sako, kad šiuo metu universitete studijuoja beveik 200 doktorantų, jie atlieka tyrimus 12 mokslo krypčių. Daugiausia doktorantų – mechanikos inžinerijos, statybos inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos kryptyse.
Doc. dr. Viktorija Stasytytė
„Tačiau turime ir socialinių bei humanitarinių sričių doktorantų. Jų darbų tematika – individuali, nes studijų vadovai, kurie planuoja turėti doktorantų, siūlo tam tikras temas ir mes jas paskelbiame viešai. Prasidėjus dokumentų studijuoti doktorantūroje priėmimui (nuo birželio 15 d.), būsimi doktorantai renkasi temą su konkrečiu vadovu“, – stojimo į doktorantūrą procesą paaiškino doc. dr. V. Stasytytė.
Doktorantai turi rinktis iš pasiūlytų temų, jei stoja į valstybės finansuojamas vietas, jei į mokamas savo lėšomis – gali pasiūlyti savo temą. VILNIUS TECH skatina būsimus doktorantus iš anksto užmegzti ryšį su būsimu doktorantūros vadovu.
„Tokiu atveju ir potencialus doktorantas pasižiūri, ar jam sekasi bendrauti, ar patinka tema, ir vadovas – ar jis mato potencialą“, – svarstė pašnekovė.
Doktorantūros studijos pradedamos vykdyti kartu su verslu
Doktorantai didžiuojasi, jei jų tyrimo išvadas išspausdina tarptautinis mokslo žurnalas, tačiau VILNIUS TECH gausu praktinių, inžinerinių mokslo krypčių, tad kartais jiems pasiseka tapti ir naujo išradimo patentą įregistravusios mokslininkų komandos dalimi.
„Neseniai darbą apsigynė Tomas Kropas, tyręs aeroterminį šilumos siurblį, nagrinėjo, kaip ant jo susidaro šerkšnas, kaip tai mažina prietaiso efektyvumą. Šis siurblys buvo ištestuotas skirtingose šalyse skirtingų orų sąlygomis. Tai – konkretus, apčiuopiamas dalykas, informacija, kuri aktuali specialistams visoje Europoje“, – vieną iš doktorantūros darbo pavyzdžių pateikė doc. dr. V. Stasytytė.
Paklausta apie bendradarbiavimą su verslu, pašnekovė atskleidė, jog Lietuvos mokslų taryba konkurso būdu skirsto kelias papildomas doktorantūros studijų vietas ir dalis šios konkursinės doktorantūros vietų yra skirtos mokslinių tyrimų vykdymui kartu su Lietuvos įmonėmis.
„Tokiu atveju paskiriamas vienas darbo vadovas iš įmonės ir vienas – iš universiteto. Tyrimai vykdomi tiek universitete, tiek įmonėje“, – sako doc. dr. Viktorija Stasytytė.
Pašnekovė teigė, jog vieni į doktorantūrą neria iškart po magistro studijų, kiti – eina rinkoje patirti, kuri sritis jiems įdomiausia, ir tik tuomet, sukaupę kelerius metus patirties, sugrįžta į tą pačią sritį gilintis jau moksliniu požiūriu.
„Dar nenagrinėtų, neištirtų sričių yra daug – vystosi įvairios inovacijos, dirbtinio intelekto priemonės. Tikrai yra sričių, kur galima kažką tirti ar atrasti“, – pokalbį užbaigė VILNIUS TECH atstovė.
