Ką tik pasirodė šviežutėlis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Sapere Aude“ numeris, kuris naujuosius mokslo metus pasitinka nusiteikęs įkvėpti pokyčiams ir drąsiai prabyla mums visiems svarbiais klausimais. Taigi, rudens numerio tema skelbiame tvarumą – būtent tai, kas turi būti labai aktualu šiandien, kad rytojus būtų geresnis. Arba, kad ir kaip nemaloniai skambėtų, kad jis tiesiog būtų.
Vasarą Europą alinę rekordiniai karščiai neleidžia abejoti visuotine klimato kaita. Nieko nebestebina ir žydintys arba, kitaip tariant, eutrofikaciją dėl taršos patiriantys vandens telkiniai, nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys… Aplinkosaugos grupė „Global Footprint Network“ liepos 29 d. paskelbė, kad žmonija jau išnaudojo visų kalendorinių metų vandens, dirvožemio ir švaraus oro išteklius, kuriuos per metus planeta galėtų atnaujinti. Deja, bet dėl intensyvėjančio vartojimo ši Žemės išteklių viršijimo diena paskelbiama vis anksčiau.
„Statyba ir pastatai išskiria apie 40 proc. viso anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra didžiausi planetos teršėjai“, – liūdną statistiką žurnale atskleidžia VGTU Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. „Transportas yra vienas didžiausių teršėjų, tai vienas iš iššūkių, kurį turime išspręsti“, – ne ką mažesnę grėsmę pažymi VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas Raimundas Junevičius. „Kol bus nelegalių išvadų iki artimiausių upelių ar griovių, tol apie tvarią aplinką apskritai sunku kalbėti“, – neabejoja VGTU absolventė ir įmonės „Plastic Technology“ technologijų inžinierė Giedrė Aukštakienė.
Visi „Sapere Aude“ herojai, nesvarbu, jų domėjimosi sritis yra aplinkos apsauga, transportas, statyba, verslas ar architektūra, sutartinai pabrėžia, kad šiuo metu turime skirti didžiulį dėmesį tvarumui, švariosioms technologijoms ir nuoširdžiai susirūpinti Žemės ateitimi.
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius Saulius Vasarevičius interviu apie žiedinę ekonomiką primena, kad mes neabejotinai esame visumos dalis – planetą turime tik vieną. Gera žinia ta, kad, pasak pašnekovo, pokyčiams įvykti nereikia labai daug laiko: „Atsižvelgiant į tai, kas šiuo metu jau pradėta daryti ir vyksta, jau per porą metų bus galima pamatyti pirmuosius rezultatus, per penkerius – ženklius pokyčius, o per dešimt metų padėtį galima iš esmės pakeisti.“ Taigi, sutartinai siekdami bendro tikslo, galime pasiekti norimų permainų ir galbūt, kaip sakė žaibiškai savo mintimis apie klimato kaitą išgarsėjusi švedų paauglė Greta Threuberg, „nevogti iš vaikų ateities“.
Malonaus ir prasmingo skaitymo, mielieji!
Elektroninės „Sapere Aude“ versijos ieškokite čia
Galerija
