Stojantiesiems

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus ir kolegijas

Kovo 19, 2018

Švietimo ir mokslo ministerija, pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.  2018 metais jis nežymiai kilsteltas ir į valstybės finansuojamas vietas universitetuose balas bus 3,6, kolegijose – du balai.

Šis kriterijus bus taikomas visiems stojantiems į aukštojo mokslo įstaigas.

„Studijoms pasirengę stojantieji – būtina studijų kokybės sąlyga. Nuosekliai keldami studijų kokybės kartelę, siekiame, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai. Tikimės, kad aukštosios mokyklos taip pat atsakingai kaip ir pernai palaikys šį mūsų siekį, vienodai taikydamos kokybės kartelę ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, bet ir mokantiems už studijas savo lėšomis“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Kaip pabrėžia ministrė, svarbu, kad studijų kartelė nuosekliai kyla jau kelerius metus. 2017 m. universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo, dauguma aukštųjų mokyklų tokią pačią studijų kartelę taikė ir stojantiems į mokamas studijų vietas. Iki 2017 m. ministerija galėjo tik raginti aukštąsias mokyklas įsivesti minimalų balą tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Mažiausias stojamasis konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių dalykų brandos egzaminų. 3,6 balas susidaro, jeigu mokinys išlaiko 4 brandos egzaminus pagrindiniu lygiu – surenka vidutiniškai po 36 balus iš 100. Pagal dešimtbalę skalę tai yra šešetas. Slenkstinį balą 2 stojantysis surenka 4 brandos egzaminus išlaikęs patenkinamu lygiu – gavęs vidutiniškai po 20 balų iš 100. Konvertavus į dešimtbalę skalę, tai yra ketvertas.

Pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą abiturientai, šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas); užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas). Matematikos brandos egzaminas turi būti išlaikytas ne mažesniu negu 25 balų įvertinimu, išskyrus besirenkančius humanitarinius mokslus – jie matematikos egzaminą turi būti išlaikę ne mažesniu negu 16 balų įvertinimu.

Daugiau aktualios informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas – VGTU Atvirų durų dienoje 

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau