Didėjant aplinkos užterštumui gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kurioje saugu ir sveika. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Viskas, kas yra patalpose vienokiu ar kitokiu būdu yra teršalai, kurie, tinkamai nevėdinant kambarių, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai esantys patalpose dažnai yra pavojingesni už esančius lauke“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė.
Kodėl būtina vėdinti patalpas?
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė pažymi, kad oro poreikis žmogui per parą sudaro 88 procentus. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius ir funkcionuoti reikalingus produktus: maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.).
Apie 90 proc. savo laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Oro užterštumo (ne šviežumo) pojūtis pirmiausia yra šilumos, drėgmės ir nemalonių kūno kvapų rezultatas. Esant netinkamam vėdinimui, nepakankamam oro kiekiui be tvankumo pojūčio bei nemalonių kvapų, patalpose gali būti per karšta, per šalta, jaustis skersvėjis bei atsirasti „ligoto pastato“ sindromas.
„Yra patalpų, kuriose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi bloga savijauta, silpnumu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Tai būdinga „ligoto pastato“ sindromui“, – sako mokslininkė. Tarp šiam sindromui būdingų simptomų yra ir galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, akių, nosies ar gerklės dirginimas, sausas kosulys, odos niežulys, nuovargis, balso užkimimas, alergijos, padidintas astmos priepuolių dažnis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas nustatė, kad daugiau kaip 30 proc. naujuose ar rekonstruotuose pastatuose dirbančių ir gyvenančių žmonių skundžiamasi neįprastai dideliu sergamumu susijusiu su „ligoto pastato“ sindromu. Sveikatos ataskaitos parodė, kad prastas vėdinimas yra vienas iš pagrindinių šio sindromo veiksnių.
Dulkės – mažiausiai pavojingos iš visų patalpų teršalų
Daugelis medžiagų, esančių netinkamai vėdinamose patalpose, tampa teršalais. Kaip pagrindinius jų židinius VGTU docentė įvardija statybines, apdailos (lakieji organiniai junginiai, formaldehidas), polimerines medžiagas, dujų degimo produktus (anglies monoksidas), žmogaus skleidžiamas bei buitinių procesų metu išsiskiriančias kenksmingas medžiagas, tabako dūmus (benzenas).
„Mažiausiai pavojingiausios yra medienos ir gamtinės dulkės, kurios išsiskiria įvairios žmonių veiklos metu. Pavojingiausios – sintetinės medžiagos, įvairios rūgštys (azoto, boro), chromo, nikelio junginiai, vaistai“, – vardija dr. V. Misevičiūtė. Žmogus skleidžia iki 400 cheminių junginių, daugiausia – CO2. Didėjant jo kiekiui ore, mažėja dėmesio koncentracija, apima žiovulys, mieguistumas.
Taip pat vėdinimas naudojamas kaip profilaktikos priemonė nuo gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų, nes mažina sprogiųjų ir degiųjų priemaišų ore koncentraciją. Vėdinant patalpas pailginama atitvarų eksploatavimo trukmė, nes tinkamai vėdinant patalpas nesiformuoja pelėsis, grybeliai, pastato atitvaros nedrėksta.
Kaip teisingai vėdinti patalpas?
Anot dr. V. Misevičiūtės, teršalų kontrolė yra efektyviausias švaraus oro patalpose palaikymo būdas. „Deja, tokia kontrolė dažniausiai neįmanoma, todėl natūralus ar mechaninis vėdinimas tampa veiksmingiausiu būdu palaikyti priimtiną oro kokybę“, – teigia mokslininkė.
VGTU docentė pateikia keletą patarimų, kaip užtikrinti gaivų orą namuose: „Gyvenamuosius kambarius galima vėdinti natūraliai – atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu reiktų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare“. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad langų nereikėtų atverti esant smogui – geriau luktelėti, kol smogą išsklaidys vėjas.
Kitas patalpas, dr. V. Misevičiūtės teigimu, reiktų vėdinti pagal poreikį, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei turėtų įsijungti gartraukis, kuris pašalintų maisto gaminimo metu išsiskyrusią šilumą, garus, ir kvapus. Oro šalinimo ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu.
Tiems, kurie vengia atidaryti langą bijodami prarasti šilumą, mokslininkė pataria pasvarstyti apie vėdinimo sistemą su šilumogrąža: „Naudojant šilumogrąžą, šalinamo oro šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti, todėl reikia mažesnio galingumo šildytuvo, sistema veikia ekonomiškiau“.
Dr. V. Misevičiūtės nuomone, patalpas vėdinti yra būtina: „Palaikant aukštą patalpų oro kokybę galima pagerinti sveikatą, darbo našumą, taip pat sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir taip gauti ekonominę naudą“.
Galerija
