„Pažink SMC“ – tinklinio treneris Radoslav Adamovič

Vasario 1, 2019

Šį mėnesį rubrikoje „Pažink SMC“ pristatome tinklinio trenerį Radoslav Adamovič. Treneris tik šiais metais baigė savo, kaip profesionalaus sportininko, karjerą ir ėmėsi intensyviai treniruoti studentus ir vaikus. Didelę žaidimo patirtį ir kitų šalių tinklinio treniravimo praktiką išbandęs treneris dabar dosniai ja dalijasi su studentais. Jaunas, veržlus, linksmas ir maksimalistas – tai tik keli epitetai, apibūdinantys šį nuostabų strategą. Kviečiame susipažinti su Radoslav atvirame interviu. 

Kaip susidomėjote tinkliniu ir kiek laiko esate šios sporto šakos gerbėjas?

Tėčio dėka tinkliniu susidomėjau nuo 10 metų. Jis jaunystėje žaidė futbolą legendiniame Vilniaus „Žalgiryje“, tačiau jam gana jaunam teko nutraukti savo karjerą dėl patirtos sunkios traumos. Norėdamas toliau sportuoti, jis atrado tinklinį ir grįžo į sportą. Mane vesdavosi į varžybas ir treniruotes, kuriose pamatė mano susidomėjimą sportu. Kiek vėliau jis mane ir nuvedė pas trenerį Bronislav Tarasov. Bronislovas, mano manymu,  vienas geriausių ir charizmatišiausių trenerių Lietuvoje. Nuo pirmos pokalbio minutės jis mane sužavėjo, o tinklinio treniruotės tiesiog įtraukė mane į šį sportą. Tinklinis man taip patiko, kad trenerio klausimai, kodėl pasirinkau tinklinį, o ne futbolą kaip tėtis, man buvo nesuprantami (juokiasi). Nuo pirmos treniruotės jau praėjo 23 metai, tačiau kiekvieną dieną ši sporto šaka mane žavi vis labiau.

Ką Jums kaip sportininkui suteikė dalyvavimas šioje sporto šakoje?

Mano, kaip tinklininko, kelionė prasidėjo Vilniaus sporto mokykloje „Tauras“, kuriai atstovaudamas tapau daugkartiniu jaunių ir jaunučių čempionu. Pradžioje tinklinis man buvo malonus pomėgis, tačiau sparčiai tobulėjau ir būdamas 16 metų sužaidžiau savo pirmąsias varžybas Lietuvos aukščiausioje lygoje už Vilniaus "Tauras-Polonija" klubą. Atstovavau Lietuvos rinktinei Baltijos ir Europos čempionatuose.  Daugiausiai titulų (daugkartinis Lietuvos tinklinio lygos čempionas ir Lietuvos didžiosios tinklinio taurės laimėtojas) iškovojau būdamas Vilniaus „Flamingo volley“ komandos nariu. 

Būdamas 18 metų, pasirašiau pirmąjį profesionalaus tinklininko kontraktą su "Belgijos ST.Vith" komanda. Taip prasidėjo mano, kaip profesionalo,  kelionės po Europą. Belgijoje praleidau vieną sezoną, po to sekė vieneri metai Baltarusijoje „Kommunalnik Grodna“ komandoje. Teko atstovauti Suomijos komandai „KIJARI KY-KY BETSET“. Bene ilgiausiai trukusi mano draugystė su Olandijos klubu „VC Landgraaf“,  kuri tęsėsi net šešerius metus.

Kiekviena išvyka mane išmokė labai daug. Naujos ir vis skirtingos tinklinio kultūros praplėtė mano požiūrį į tikro sportininko gyvenimą. Keliaudamas ir gyvendamas svetur, įgijau daug vertingų žinių, kurios praverčia kasdieniame gyvenime, sutikau daug draugų ir pažinau skirtingas kultūras. Tinklinis man suteikė gyvenimo patirties, kurios nenusipirksi už jokius pinigus. 

Kaip kilo idėja pradėti mokyti kitus? 

Esu kilęs iš sportininkų-pedagogų šeimos. Mano mama yra geografijos mokytoja, buvusi biatlonininkė, o tėtis dirba kūno kultūros mokytoju, buvęs futbolininkas. Mėgstame pajuokauti, kad būti pedagogais yra šeimos „prakeiksmas“.  Dar studijuodamas buvusiame Vilniaus edukologijos universitete, gavau pasiūlymą dirbti vienoje Vilniaus pradinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. Mokykloje dirbau vienerius metus, tačiau supratau, jog šiam darbui esu per jaunas ir norėjau daugiau laiko skirti savo karjerai – treniruotėms ir varžyboms. Vėliau, tarpsezoniniu laikotarpiu, sulaukiau pasiūlymo išbandyti savo patirtį tampant fizinio pasirengimo treneriu. Prasidėjo kitas etapas, pradėjau dirbti su jaunaisiais tenisininkais. Šis darbas buvo artimas mano širdžiai, nes nuolat buvo pastebimas vaikų tobulėjimas. Labiausiai man patiko vaikų energija, išradingumas, noras ir ryžtas treniruotis.
 
Savo, kaip tinklinio trenerio, karjerą pradėjau planuoti gyvendamas ir žaisdamas Olandijoje. Dar žaisdamas už savo komandą, papildomai treniravau vaikinų ir merginų komandas, sėmiausi patirties iš vokiečių ir olandų trenerių.  Po šešerių metų, praleistų Olandijoje, kur buvome įsitvirtinę su šeima, vis labiau pajutome gimtinės ilgesį. Nusprendėme grįžti namo, nes buvome pasiilgę šeimos, draugų ir Lietuvos kultūros. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbinau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Sporto ir meno centre. Man labai patinka jaunatviškas ir modernus vadovybės požiūris į sportą.  Universitete treniruoju vaikinų tinklinio komandą ir vedu tinklinio paskaitas studentams, todėl galiu drąsiai pasakyti, jog dirbu svajonių darbą. 

Su malonumu ir toliau semiuosi patirties ir žinių seminaruose, kad galėčiau padėti savo žaidėjams tobulėti. Varžybos mane augina kaip trenerį, kur turi „apsišarvuoti“ begaline kantrybe, įsigilinti į kiekvieno žaidėjo asmenybę, atskleisti geriausius sportininko sugebėjimus.  

Kokius darbo treneriu privalumus galėtumėte įvardyti?

Man didžiausias trenerio privalumas yra buvimas mylimoje srityje. Trenerio darbas reikalauja gero laiko ir treniruočių planavimo, analizavimo, tvarkos ir punktualumo, kurie praverčia ir kasdieninėje veikloje. 

Galbūt įsirėžė į atmintį koks įdomus įvykis ar istorija?

Labiausiai įsimintina istorija, kurią pasakoju ir savo žaidėjams, įvyko prieš dešimt metų, kai dar žaidžiau „Flamingo volley“ komandoje. Mūsų treneris buvo jaunas, pirmą sezoną dirbantis treneriu vokietis Manfredas Shtaunbaiseris, kuris atvažiavo treniruoti naujai susikūrusios profesionalios komandos.  Paskutinėse finalinėse varžybose turėjome susitikti su didelę patirtį turinčia ir visą sezoną visus triuškinusia Vilniaus „OKLIKEMA“ komanda. 

Prieš varžybas rūbinėje jautėsi jaudulys ir įtampa. Atėjęs treneris, paklausė visų susirinkusių, ar mes bent įsivaizduojame, kiek sunkaus darbo įdėjome iki šių finalinių varžybų? Visi tylėjome, žinojome, jog nemažai, bet negalėjome apibūdinti tiksliai. Treneris išsitraukė didžiulį popieriaus ruloną, kuriame buvo suklijuoti A4 formato lapai su viso sezono kiekvienos treniruotės planais. Jis išrideno šį ruloną, kuris nusitęsė per visą persirengimo kambarį. Visi likome apstulbę, nes pamatėme, kiek daug treniravomės ir kiek sunkaus daro įdėjome pasirengimui varžyboms. Visiems žaidėjams šis trenerio poelgis padarė didžiulį įspūdį, tai buvo gera vizuali motyvacinė kalba. Tuomet supratau, kiek reikia įdėti darbo į treniruočių procesą. Komanda į varžybas išėjo pakylėta ir mes tą dieną „nušlavėme” nuo žemės paviršiaus senbuvius čempionus (juokiasi).

Kuris Jūsų karjeros etapas (sportininko ar trenerio) davė Jums daugiau naudos?

Sportininko karjera davė man begalinę žaidybinę ir gyvenimišką patirtį ir įgūdžių, kuriuos galiu panaudoti kasdieniame gyvenime, tačiau šis etapas jau yra praeitis. Su nekantrumu laukiu, ką atneš naujasis etapas.

Kokiomis veiklomis laisvalaikio metu užsiimate be šios sporto šakos?

Domiuosi visomis sporto šakomis. Man patinka ir žiemos, ir vasaros sportas. Taip pat patinka žaisti krepšinį, futbolą, ledo rutulį, slidinėti. Kolegų iš VGTU dėka atradau smagią, aktyvią, tinklinį primenančią sporto šaką – badmintoną. Svajoju išmokti valdyti kiek netradicinę sporto šaką – jėgos aitvarus. Ši sporto šaka mane žavi savo ekstremalumu ir laisvės pojūčiu atviroje jūroje. Kol kas tai tik svajonė, tačiau svajonės pildosi ir, manau, ateityje ši sporto šaka taps mano laisvalaikio praleidimo būdu. Laisvalaikiu itin patinka žvejoti. Žvejyba itin gerai atpalaiduoja kūną ir sielą po sunkios darbo savaitės ar sezono. 

Kur labiausiai norėtumėte nukeliauti?

Labai įstrigo vieno mano draugo žodžiai, jog esu tiek daug keliavęs ir turbūt esu pamatęs daugybę nuostabių vietų. Šis draugo komentaras privertė mane susimąstyti, nes iš dalies esu matęs gražių vietų, tačiau kai esi profesionalus žaidėjas, daugiausia ką matai, tai oro uostą, vaizdus per autobuso langą ir sporto salę. Griežtas varžybų režimas neleidžia vaikštinėti po miestus ir mėgautis vaizdais. Todėl norėčiau dar kartą grįžti į visas šalis, kurias buvau aplankęs, ir šį kartą pamatyti jas turisto akimis.

Be kokio daikto neįsivaizduojate savo gyvenimo?

Savo gyvenimo neįsivaizduoju be automobilio, negaliu pakęsti visuomeninio transporto, o bėgioti siaubingai nemėgstu.

Jūsų pats mėgstamiausias patiekalas/valgis?

Gyvendamas svetur, išbandžiau daugybę tradicinių ir netradicinių patiekalų, tačiau labiausiai man patinka lazanija.  Jei lazanija yra meniu, užsisakau šį patiekalą kiekviename restorane.

Kokios Jūsų svajonių atostogos?

Mano svajonių atostogos būtų Skandinavijoje su šeima namelyje ežero saloje. Pats geriausias poilsis – lašišų gaudymas, pirtis ir laikas, praleistas su šeima. 

Koks žmogus Jus įkvepia ir yra autoritetas?

Nemanau, jog turiu autoritetą. Gyvenu savo gyvenimą, bet žinau, kad mano įkvėpėja yra šeima: žmona Lina ir sūnūs Kajus ir Elias. Manau, jog kiekvienas sportininkas turėtų būti palaikomas, kaip aš esu palaikomas savo mylimos žmonos. Lina buvusi tinklininkė ir puikiai mane supranta. Ji visada mane palaiko, kas benutiktų, ar kur tik reikėtų nukeliauti ji visada šalia. Už jos pasiaukojimą esu jai be galo dėkingas.

Koks Jūsų gyvenimo šūkis?

Mano gyvenimo moto – turėk širdį ir žiūrėk į širdį.

Patarimas studentui.

Nesivaikykite pergalių ar rezultatų! Apsidairykite aikštelėje į kairę ir į dešinę ir supraskite, kad tie „bičai“, stovintys šalia jūsų, visada jus palaikys, o jūs palaikykite juos! Tik taip pasieksite pergalių! Treniruokitės ir žaiskite atsidavę. Gerbkite savo komandos draugus ir varžovus. Pergalės labai svarbios ir reikšmingos, tačiau komandos draugai ir geri atsiminimai apie kartu praleistą laiką, žaidžiant tinklinį, lieka visam gyvenimui. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau