Stojantiesiems

Pirmą kartą Lietuvoje vyksta medinei architektūrai skirtas forumas 

Kovo 30, 2023

Kovo 30–31 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyksta Architektūros fakulteto (AF) organizuojamas renginys „Forum wood building Baltic“. Medinei architektūrai skirtas forumas, kurio pagrindinis tikslas – sutelkti architektūros, inžinerijos specialistus, mokslininkus, verslo, gamybos ir vystymo įmones bendrai diskusijai.  

Kaip teigia VILNIUS TECH Strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas, tokio formato forumas, kuomet susitinka skirtingų sričių verslo, akademinė bendruomenė, yra aptarinėjamos galimos medinių konstrukcijų panaudojimo perspektyvos statybos pramonėje, Lietuvoje vyksta pirmą kartą. Jis taip pat pabrėžia, kad bendradarbiavimas su verslo, pramonės atstovais yra itin reikšmingas, įgyvendinant VILNIUS TECH strateginius tikslus, susijusius su inžinierių, architektų rengimu, visuomenės inžineriniu švietimu.  

„Bendradarbiavimas padeda stiprinti ryšius su esamais ir potencialiais partneriais. Tikiuosi, kad šis forumas paskatins generuoti idėjas apie platesnį medienos naudojimą sudėtingesnių pastatų konstrukcijose. Galbūt medinio dangoraižio statybos Lietuvoje šiandieną būtų per didelis iššūkis, tačiau tikiu, kad medinių konstrukcijų visuomeninių ar daugiaaukščių statinių projektus galėtume įgyvendinti“, – teigia A. Meškėnas. 

Pasak Architektūros katedros profesoriaus doc. Audriaus Ambraso, medinė architektūra skatina gerų proporcijų bei išmoningų detalių paiešką. Jai būdingos santūrios statinių formos, tačiau dėl to ji kartais gali pasirodyti kiek nuobodi.   

Jeigu mes tikrai nuoširdžiai norime gyventi tvariau, mums reikia pratintis ir prie tvarios estetikos, lygiai kaip mes pratinamės prie sveikesnio maisto, kuris yra be pridėtinio cukraus ir skonio stipriklių. 

Tam pritaria ir UAB „VMGcorp“ verslo plėtros vadovas Paulius Milčius, kurio teigimu, medinė architektūra yra raktas į sveikatą – žmogaus, ekonomikos, miesto ir mūsų planetos. Tačiau šioje srityje susiduriama su iššūkiais.   

„Kalbėdami apie medinę architektūrą kiekvienas privalome pradėti matyti bendrąjį gėrį, ne vien siaurus asmeninius interesus. Taip pat – suprasti, įvertinti ir išnaudoti mažų žingsnių bei pastovumo strateginę svarbą. Svarbiausiau – turime prisiminti, kad technologijas vysto žmonės, ir ne mažiau svarbu vystyti santykius tarp žmonių“, – sako P. Milčius. 

Anot UAB „VMGcorp“ atstovo, forumas kaip padeda atsakyti į visus iššūkius – tai proga rasti įkvėpimą ir  į sritį pažvelgti plačiau, planuoti mažų, bet konkrečių žingsnių strategiją bei megzti ir stiprinti žmonių – ateities kūrėjų – santykius. 

Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su FORUM HOLZBAU, RTU, TalTech. Renginio partneriai: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Architektų rūmai. Informaciniai partneriai – žurnalas „Statyba ir architektūra“, PUUINFO.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau