Ką bendro turi žymieji avatarai iš Džeimso Kamerono kultinio filmo „Įsikūnijimas“ (2009), Cezaris iš pernai kinuose pasirodžiusio filmo „Karas už beždžionių planetą“ (2017) ir klasika tapęs kompiuterinis žaidimas „Persijos Princas“ (1989)? Visi pastarieji personažai sukurti naudojant tą pačią judesių fiksavimo (angl. Motion Capture) technologiją, suteikiant skaitmeniniam personažui žmogaus judesius bei mimikas. Praėjusią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studijų programos studentai pirmieji Lietuvoje turėjo galimybę išbandyti šias technologijas specialių dirbtuvių metu, vykusių VGTU „LinkMenų fabrike“.
Judesių fiksavimas įprastai apibrėžiamas kaip objektų ar žmonių judėjimo skaitmeninis registravimo procesas. Nors šis metodas naudojamas daugelyje sričių, pats populiariausias jis yra kino ir kompiuterinių žaidimų kūrimo industrijoje. Specialų sensorinį kostiumą vilkinčiam aktoriui technologija leidžia savo judesių ir veido išraiškų pagalba kontroliuoti kompiuteriu kurtą personažą, kitaip tariant, suteikti savo žmogiškąsias savybes animaciniams herojams ar bet kokiems kitiems objektams – augalams, daiktams, gamtos reiškiniams ir pan.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši technologija padarė didžiulį šuolį ir savo įtaka kino industrijai yra prilyginama spalvoto kino atsiradimui. Minėti Holivudo filmai „Įsikūnijimas“ ir „Karas už beždžionių planetą“ yra plačiai pripažinti kino stebuklai, demonstruojantys ambicingiausias šios technologijos panaudojimo galimybes. Sunku patikėti, kad pirma judesių fiksavimo technologijos atsiradimo užuomazga laikoma vos prieš 28-erius metus sukurtas kompiuterinis žaidimas „Persijos Princas“, kai žaidimo kūrėjas Jordanas Mechneris, norėdamas suteikti personažui daugiau žmogaus judesių plastikos, panaudojo vaizdo įrašus su savo broliu bei perkėlė jo judesius į kompiuterinį žaidimą.
Šių bei daugelio kitų pavyzdžių įkvėpti, VGTU studentai analizavo, kūrė personažus, suteikdami jiems savo eiseną, šokių judesius ir kitus triukus. Pirmiausia, vilkėdami specialius kostiumus su sensoriais, studentai fiksavo savo judesius bei kūrė trimačius modelius, vėliau laukė duomenų apdorojimo ir personažų animavimo darbai. Iš dūmų gimstantis žmogus, žmogaus kūne vešintys augalai ar keliaujantys miltų maišai – visa tai gimė dirbtuvių metu. Lietuvoje pirmąjį kartą vykusioms 3D animacijos judesių fiksavimo dirbtuvėms vadovavo Žilvinas Lilas – Kelno medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, pats, prieš pradėdamas akademinę karjerą, dirbęs „Disney“ kompanijoje, kur kūrė 3D animacijos efektus bei personažus Holivudo filmams.
„Labai džiaugiamės galėdami suteikti savo studentams galimybę dirbti su didžiausių kino kompanijų naudojama profesionalia technika. Surinkome tarptautinę komandą, tad dirbtuvės suteikė vertingų žinių, neįkainojamos patirties ne tik studentams, bet ir dėstytojams“, – sako VGTU Grafinių sistemų katedros lektorė ir dirbtuvių organizatorė Rytė Žiūrienė.
Pasak VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktoriaus Ado Meškėno, kuriant realius produktus, neužtenka taikyti vienos technologijos, svarbu suprasti jų visumą ir derinimo galimybes. Tad ilgalaikis šių ir kitų 3D skenavimo, modeliavimo, animacijos, virtualios ir papildytos realybės dirbtuvių tikslas – stiprinti būsimų multimedijų specialistų praktinius įgūdžius bei prisidėti prie kūrybinių industrijų sektoriaus vystymo Lietuvoje.
Šios dirbtuvės turės ir tęstinumą – finansuojamos Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro lėšomis, jos birželio mėnesį persikels į Kelno menų akademiją. Į Vokietijoje vyksiančias dirbtuves važiuos VGTU multimedijos studentai, prie jų prisijungs dalyviai ir iš kitų Europos šalių. Rudenį taip pat planuojama dirbtuves pratęsti VGTU „LinkMenų fabrike“, kur į viešas darbų peržiūras bus kviečiami visi norintys.
Galerija
