Rodos, dar visai neseniai Lietuvos, kaip visavertės Europos kosmoso industrijos žaidėjos ir inovatorės, pozicija daugeliui būtų sukėlusi nuostabą. Vis tik, per pastarąjį dešimtmetį situacija stipriai pasikeitė, o už daugybės šių reikšmingų pokyčių stovi Vytenis Buzas – pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas, kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas ir aukštųjų gynybos technologijų verslo „Unmanned Defense Systems“ vadovas. VILNIUS TECH alumnas tikina – nors šie pasiekimai ir džiugina, vis vien svarbiausias yra prasmės, kurį suteikia jo veikla, jausmas.
Vytenis Buzas. Fotogr. J. Stacevičius, nuotr. šalt. LRT.lt
Nuo žaidimų iki realių inovacijų
Šiandien Vytenio Buzo vardas puikiai žinomas tiek plačiajai visuomenei, tiek aviacijos ir gynybos sektoriaus profesionalams. Jis – vizionierius, inovatorius ir aukštųjų kosmoso bei gynybos technologijų kūrėjas, aistrą tam pajutęs dar vaikystėje. Jau tuomet jį labai domino aviacija, kosmosas, konstruktoriai, įvairūs modeliavimo, kūrybiniai, o vėliau – ir kompiuteriniai žaidimai bei skrydžių simuliatoriai.
„Mokykloje taip pat labiausiai domino fizika ir viskas, kas susiję su inžinerija bei kūryba. Manau, tas noras suprasti, kaip veikia sudėtingos techninės sistemos, ir kurti kažką savo, natūraliai nuvedė į inžineriją, aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų sritį“, – savo sėkmės istoriją pradeda V. Buzas.
Pirmasis karjeros žingsnis – studijų pasirinkimas – taip pat buvo labai kryptingas: abiturientas pasirinko Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programą VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI). Tai jam atrodė vieta, kur galima ne tik gauti teorinių žinių ir stiprų techninį pagrindą, bet ir prisiliesti prie realių projektų bei inžinerinės kultūros.
„Čia galėjau eksperimentuoti, išbandyti savo idėjas ir mokytis per praktiką. Daug dalykų prasidėdavo kaip smalsumas ar „žaidimas“ – nuo konstravimo, modeliavimo, elektronikos iki pirmųjų rimtesnių technologinių projektų, kurie vėliau virto realiais produktais, inovacijomis ir įmonėmis“, – dalijasi aeronautikos inžinierius. aviacijos inžinierius.
Universitete – galimybė susidurti su realiais iššūkiais
Vieni svarbiausių dalykų, kuriuos jis išsinešė iš studijų VILNIUS TECH – supratimas, kaip sistemiškai spręsti problemas ir galimybė gana anksti susidurti su realiais technologiniais iššūkiais. Projektai, prie kurių jis prisidėjo, lavino gebėjimą priimti sprendimus esant ribotam laikui, resursams ar vyraujant neapibrėžtumui.
Tokia patirtis, anot V. Buzo, labai greitai išmokė dirbti komandoje, išugdė atsakomybės jausmą ir supratimą, kad inžinerijoje svarbi ne tik idėja, bet ir gebėjimas ją įgyvendinti praktiškai.
„Be to, įgavau pasitikėjimo dirbti su kompleksiniais, o svarbiausia – multidisciplininiais projektais, ir supratau, kaip technologijos vystomos realiame pasaulyje, kaip integruojama elektronika, mechanika ir programinė įranga. Manau, labai svarbu kuo anksčiau pereiti nuo teorijos prie praktikos, nes būtent tada prasideda tikrasis mokymasis“, – įsitikinęs VILNIUS TECH AGAI alumnas.
Pirmasis lietuviškas palydovas – proveržis kosmoso industrijoje
Baigęs bakalauro studijas V. Buzas aukštųjų aviacijos ir kosmoso technologijų srityje kilo ir siekė vis aukščiau. Esminis proveržis įvyko 2014 m., kai jis kartu su kurso draugu Laurynu Mačiuliu 80-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metinėms paminėti inicijavo pirmojo lietuviško palydovo projektą.
Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurtas ir iš Tarptautinės kosminės stoties į kosmosą paleistas vienas iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ tapo didžiuliu žingsniu, prisidėjusiu prie šalies proveržio kosmoso industrijoje ir Lietuvos, kaip stiprios Europos kosmoso sektoriaus žaidėjos, vardo užtvirtinimo. Tiesa, pats V. Buzas tuo metu nesijautė kuriantis istoriją.
„Darbas prie palydovo – vienas svarbiausių mano karjeros etapų, tik tuo metu daugiau koncentravausi į darbą ir techninius iššūkius. Vis tik, šiandien suprantu, kad tai buvo labai svarbus momentas Lietuvos kosmoso industrijai ir daugeliui žmonių jis tapo simboliniu proveržiu“, – sako „LituanicaSAT-1“ kosminės misijos vadovas.
Nuo startuolio iki tarptautinio kosmoso technologijų verslo
Šios misijos pagrindu 2014 m. gimė kosmoso startuolis „NanoAvionics“, kuris per mažiau nei dešimt metų tapo tarptautiniu kosmoso technologijų verslu, dirbusiu su NASA, ESA ir kitais pasauliniais klientais. Tiesa, iš pradžių jam teko susidurti su daugybe iššūkių, iš kurių bene didžiausias – įrodyti, kad maža Lietuvos komanda gali kurti pasaulinio lygio kosmoso technologijas ir išauginti globalią įmonę.
„Pradžioje buvo daug skepticizmo, tačiau rezultatai, disciplina ir tarptautiniai klientai palaipsniui pakeitė požiūrį. Didžiuojuosi, kad pavyko kurti technologijas Lietuvoje ir suburti stiprias komandas, galinčias konkuruoti tarptautiniu mastu.
Be to, tokiuose sektoriuose nuolat tenka dirbti aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, todėl kritinių momentų tikrai buvo. Jų metu padėdavo komanda, gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti ir nebijoti prisiimti atsakomybės už sudėtingus sprendimus“, – dalijasi „NanoAvionics“ bendraįkūrėjas V. Buzas.
Šiuo metu gynybos sektoriuje su savo gynybos technologijų įmone „Unmanned Defense Systems“ dirbantis inžinerius pastebi, kad sugebėjimų greitai mokytis ir tobulėti Lietuvai tikrai netrūksta – jo manymu, Lietuva per artimiausius 10–20 metų turi daug potencialo augti aukštųjų technologijų srityse, ypač – kuriant aviacijos, kosmoso, gynybos ir dvigubos paskirties technologijas.
„Turime stiprių inžinierių, lankstumo ir gebėjimą greitai kurti inovatyvius produktus, kurie gali būti konkurencingi globaliai“, – priduria jis.
Prasmės jausmas – svarbiau nei pripažinimas
O kaip tapti stipriu inžinieriumi ir įsitvirtinti šioje srityje? Svarbiausia – smalsumas, disciplina ir gebėjimas nuolat mokytis, taip pat sisteminio mąstymo, komandinio darbo, programavimo bei praktinės inžinerijos įgūdžiai, tikina inovatorius.
Sėkmingai karjerai būtinas ir kitas veiksnys, kuris dažnai pamirštamas – tai tikėjimas savo veikla ir jos prasme, kuris laimi prieš pripažinimo ir šlovės troškimą. Tai – pagrindinis motyvacijos variklis, padedantis judėti, kai paskatinimų ir tikėjimo iš išorės trūksta.
„Ilgalaikėje perspektyvoje vien pripažinimo neužtenka. Mane visada labiau vedė noras kurti sudėtingas, globaliai konkurencingas lietuviškas technologijas, spręsti realias problemas ir matyti, kad tavo darbas turi poveikį ir kuria realią vertę – stiprina valstybės saugumą, technologinį savarankiškumą ir kuria aukštos pridėtinės vertės industriją Lietuvoje“, – dalijasi VILNIUS TECH alumnas.
Norint ką nors pasiekti svarbi ne tik motyvacija bei prasmė, bet ir kantrybė. Progresą dažniausiai lemia ne talentas, o nuoseklumas ir gebėjimas ilgai dirbti net tada, kai rezultatai dar nematomi, vieną didžiausių karjeros pamokų įvardija V. Buzas.
„Taip pat labai svarbu nebijoti pradėti anksčiau, nei jautiesi visiškai pasiruošęs. Taigi, jeigu domina technologijos, aviacija, kosmosas ar gynyba – tikrai verta bandyti. Tai sritys, kuriose šiandien vyksta labai greiti pokyčiai, o motyvuoti žmonės turi galimybę kurti dalykus, darančius realią įtaką pasauliui“, – abiturientams pataria inovatorius.
Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) rasite čia.
Galerija
