Pirmojo šalyje VILNIUS TECH Tvarumo centro atidaryme – tvarumo ekspertai ir visuomenės veikėjai

Birželio 27, 2024
VILNIUS TECH Tvarumo centras – pirmasis šalyje universiteto įsteigtas centras, kurio tikslas – jungti edukaciją, mokslą, verslą. Laboratorijos moksliniams tyrimams ir meistrystei, auditorijos paskaitoms bei erdvės bendruomenei – visa tai rasite užsukę į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) patalpose įsikūrusį ir ką tik duris atvėrusį Tvarumo centrą.
 
Tvarumo centras įkurtas siekiant sutelktų kompetencijų erdvės, kurioje susiburtų skirtingų sričių atstovai dėl vieno tikslo – tvaresnės visų ateities. 
 
„Esame atviras universitetas ir viena strateginių mūsų mokslo bendruomenės vertybių – tvarumas – čia bus realiai matomas, apčiuopiamas ir turės savo namus. Jau šį rudenį mūsų būsimi studentai čia spręs ir nagrinės realių įmonių pateiktus tvarumo iššūkius, netrūks bandymų ir demonstracijų 3 moderniose laboratorijose. Tvarumo ekspertų dabar reikia kiekvienoje įmonėje, tad tai jau ne ateities, o dabarties profesija – kviečiu tapti mūsų Tvarumo centro bendruomenės dalimi“, – kvietė VILNIUS TECH Rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
 
Šios reikšmingos pradžios proga bendruomenę ir svečius pasveikino LR ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė. Pasak jos, Tvarumo centro įkūrimas – įrodymas, kad į klimato krizę Lietuvoje žiūrima rimtai ir vieningai.
 
„Klimato krizė yra pasaulinė problema, reikalaujanti pasaulinių sprendimų, tačiau tie sprendimai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Tikiu, kad Tvarumo centras taps ne tik tvarių inovacijų kūrimo, bet ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo pavyzdžiu. Čia gims sprendimai mūsų kartos klimato iššūkiams spręsti, bursis tvarumo entuziastai ir augs tvarumo profesionalai. Šis centras ir jo indėlis, kuriant žalesnę Lietuvą, bus ypač reikšmingas“, – sveikino G. Lelė.

Tvarumas iš esmės nėra įmanomas be mokslinio pagrindo ir tam tikrų labai specifinių žinių, kurias gali suteikti universitetas, bet lygiai taip pat jis nebūtų įmanomas ir be verslo bei žmonių įsitraukimo.
 

„Tvarumas kasdien vis svarbesnis ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui. Jau ne vienerius metus šalys kryptingai siekia Jungtinių Tautų išsikeltų tvaraus vystymosi tikslų, tačiau mūsų šalyje iki šiol neturėjome institucijos, kuri vienytų šios srities profesionalus, teiktų ekspertų konsultacijas ir savotiškai neštų tvarumo vėliavą ne vien kalbėdama apie svarbą, bet ir aktyviai prisidėdama“, – atidarymo metu kalbėjo Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
 
Mokslui – trys skirtingos laboratorijos ir meistrystės erdvės
 
VILNIUS TECH Tvarumo centre įrengtos trys laboratorijos: duomenų modeliavimo erdvė, eko-dizaino laboratorija bei tvaraus vartojimo eksperimentinė demonstracinė erdvė. Planuojama, kad šiose erdvėse universiteto mokslininkai atliks įvairius tyrimus, o studentai dalyvaus paskaitose ir eksperimentuos. 
 
Tvaraus vartojimo eksperimentinė demonstracinės erdvės koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimo maisto grandinėje principu – čia demonstruojama, kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui. Auginamos maisto kultūros, kurios vėliau bus panaudotos maisto gamyboje, o susidariusios maisto ir virtuvės atliekos bioreaktoriuje anaerobinio apdirbimo metu bus perdirbtos į biodujas ir kompostą, kuris kaip trąša sugrįš į maisto kultūrų auginimo ciklą. 
 
Eko dizaino erdvėje bus skatinamas antrinis ir daugkartinis medžiagų panaudojimas bei perdirbimas naujų produktų prototipų kūrimui, taip pat aplinkosauginiai sprendimai bei produktai, kurių gamybai naudojamas perdirbtas plastikas, tekstilė, 3D spausdinimo technologijos. Bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams, bus skatinamas tarpdisciplininis inžinerijos, technologijų bei dizaino kompetencijų įsisavinimas.
 
Siūlys ir kvalifikacijos kėlimo kursus
 
Kartu su naujojo centro atidarymu VILNIUS TECH pristatė ir naujas studijų programas. Jau nuo šio rudens universitetas kviečia į pirmąsias šalyje tvarumo technologijų bakalauro ir tvarumo valdymo magistro studijas, taip pat ir į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus.
 
„Pastebime, kad siekdamas veikti vis tvariau, verslas kartais pritrūksta kompetencijų ir ekspertinių žinių. VILNIUS TECH savo dėstytojų bendruomenėje jau daugybę metų turi aplinkosaugos ekspertų, inovatyvios inžinerijos žinovų, elektros naudojimo ekspertų ir kt. Visos šios sritys ir dar daugiau telpa žodyje tvarumas, todėl nuo rudens pakviesime ne tik studentus, bet ir kiekvieną besidomintį šia sritimi, ar joje jau dirbantį, tobulinti savo žinias kursuose“, – pasakoja R. Grubliauskas.
 
Tvarumo centras planuoja organizuoti mokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus, praktines dirbtuves įmonėms: pasiūlė „Tvarios tiekimo grandinės valdymo“, „Gyvavimo ciklo mąstysenos“, „Žaliosios energijos ir aplinkosauginio vertinimo“, „Tvari pastatų statyba“ ir kt. kursus, kuriuose gali dalyvauti visi norintys. Ateityje rengs ir seminarus, konferencijas, susijusias su tvarumo kultūros stiprinimu.
 
Centro atidaryme – gausūs būrys svečių ir menininkės A. Kišonaitės darbo pristatymas
 
Naujai įsteigto centro atidaryme dalyvavo gausus būrys verslo atstovų, visuomenės veikėjų, politikos atstovų, žinomų tvarumo entuziastų. Renginį vesti buvo patikėta Europos klimato kaitos pakto ambasadoriui Lietuvoje, meteorologui Silvestrui Dikčiui.
 
Atidarymo metu svečiai galėjo dalyvauti laboratorijų dirbtuvėse, įsivertinti asmeninius įpročius ir susiskaičiuoti savo tvarumo indeksą, susipažinti su centro veikla ir įsilieti į bendruomenę. Netrūko ir tvarių renginio akcentų, pavyzdžiui, atidarymo juostelė buvo kerpama virtualiai.

Renginį vainikavo specialiai Tvarumo centrui sukurtas žinomos menininkės Agnės Kišonaitės kūrinys, kurio dalis atspausdinta laboratorijoje esančiu 3D spausdintuvu, o kiti elementai sukurti iš perdirbtų medžiagų.

Renginio akimirkas rasite čia ir čia (nuotr. Simo Bernoto ir Alekso Jauniaus).

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau