Pokalbis su Sporto skyriaus treneriais

Liepos 8, 2020

Kviečiame susipažinti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sporto skyriaus treneriais. Šį kartą pakalbinome juos apie darbą su mūsų universiteto studentais, iššūkius praėjusiame semestre bei planus ateinantiems mokslo metams.

Vyr. treneris Robertas Veršinskas (TRX/Savigyna be ginklo), vyr. treneris Artūras Leščinskas (krepšinis), vyr. trenerė Valda Morkūnienė (kūno dizainas/pump), vyr. trenerė Daiva Višinskienė (kūno dizainas/šiaurietiškas ėjimas), trenerė-pedagogė Ieva Šimkutė (body balance/core).
 

  1. Sporto skyriuje yra du laisvai pasirenkami kūno kultūros moduliai.: „Fizinis aktyvumas ir sveikata“ bei „Sveika gyvensena“. Dirbant su studentais kokias teigiamas ir neigiamas tendencijas pastebite? Kas lengva, o kas sunku?

ROBERTAS: Abudu  laisvai pasirenkamo dalyko moduliai nėra sudėtingi, tad ir pasirenkančių juos studentų skaičius yra didelis.
ARTŪRAS: Pastebiu tik teigiamas tendencijas. Ir viename ir kitame modulyje studentas turi išreikšti save ir vis kažką naujo išmokti.
VALDA: Dirbti su studentais tikrai yra malonu. Moduliai yra du, bet studentai ateidami pasirenka sporto šaką ir sportuoja  visi vienodai, tik skiriasi atsiskaitymai. Bet tai problemų nesudaro.
 

  1. Į užsiėmimus ateina skirtingo fizinio parengtumo studentai. Kaip organizuojate darbą ar nelieka nuošalyje fiziškai silpnesni ar stipresni studentai?

ROBERTAS: Atsižvelgiant į studentų fizinio pasirengimo lygį, individualizuojamas krūvis ir intensyvumas, parenkami įvairaus sunkumo pratimai atskiroms raumenų grupėms lavinti.
ARTŪRAS: Nuošalyje nelieka. Pratimai nereikalauja didelio fizinio krūvio. O žaisdamas studentas pats reguliuoja savo krūvį (pavargsta – pasikeičia ir ilsisi).
VALDA: Visada pradžioje užsiėmimų paklausiu apie studentų savijautą. Aišku visose grupėse yra ir stipresnių ir silpnesnių studentų, bet jie visi vienodai nori sportuoti. Tiesiog patariame atlikti pratimus pagal savijautą, mažinti pratimų kartojimų skaičių, ar serijų skaičių, o kadangi mes turime svarelius, svorius ant kojų, tai stiprūs studentai naudojasi ir jais ir viskas vyksta puikiai.
IEVA: Krūviai yra parenkami pagal studentus, nuolat jiems primenant ir įspėjant sportuoti pagal savo galimybes ir su laiku jas didinti. Semestrų pradžioje krūviai būna mažesni, ir po truputį didėja, todėl tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems stengiamės suteikti vienodas sąlygas.
DAIVA: Duodant užduotis, treneriai parodo lengvesnį ir sunkesnį pratimo atlikimą, tai gali būti kitokia kūno padėtis atliekant pratimą, su svareliais ar be jų, pasiūlome skirtingą kartojimų skaičių, silpnesniems paliekant ilgesnį poilsio intervalą.
 

  1. Šis semestras ypatingas dėl susiklosčiusios situacijos Pasaulyje. Koks buvo nuotolinis darbas? Kaip studentai priėmė naujas kūno kultūros užsiėmimų užduotis?

ROBERTAS: Manyčiau studentams patiko, nes viskas tapo daug lengviau pasiekiama, nei vaikštant į realias pratybas.
ARTŪRAS: Buvo įvairių situacijų. Bet manau statistiškai studentai atsiskaitė labai panašiai, kaip ir per įprastą semestrą.
VALDA: Nuotolinis darbas vyko gana sklandžiai, studentai naujas užduotis priėmė gerai, treniruočių pasirinkimas, aš manau, buvo tikrai didelis.
IEVA: Nuotolinis darbas buvo iššūkis. Galbūt didesnis iššūkis teko netgi dėstytojams negu studentams, teko susipažinti su naujomis rolėmis, bet su jomis puikiai susitvarkėme, kaip tikra trenerių komanda. Nuotolinis darbas niekuo nesikeitė nei įprastai. Yra studentų, kurie yra motyvuoti ir supranta, kad sportuoti ne tik reikia bet ir yra malonu. Ir, žinoma, atsiranda tokių, kuriems sportas yra paskutinėje vietoje. Tie, kurie yra atsakingi, susitvarkė su nuotoliniu darbu ne paskutinėmis akimirkomis ir gavo gerus įvertinimus. Kurie galvojo kad karantinas yra tik gulėti ant sofos liko ir toliau nepatenkinti pandemija.
DAIVA: Mano studentai liko patenkinti, gavau kelis pasiūlymus ir kitais metais dirbti nuotoliniu būdu.
 

  1. Kaip treneriai jautėsi dirbdami nuotoliniu būdu: ko išmoko, kas džiugino, o kas erzino?

ROBERTAS: Deja, mūsų srityje nuotolinis darbas yra netinkamas, nėra realios pedagoginės kontrolės ir viskas priklauso nuo studentų sąmoningumo lygio.
ARTŪRAS: Išmoko dirbti nuotoliniu būdu. O erzino, kad buvome ne ,,savose rogėse“, norėtųsi save realizuoti sporto salėje kontaktuojant tiesiogiai su studentais.
VALDA: Darbas nuotoliniu būdu buvo visiems mums nauja, bet ilgainiui prisitaikėme ir viskas vyko gana gerai.
IEVA: Išmokome vesti treniruotes „online“, pagerinome įgūdžius naudotis kompiuteriais, teko patiems daugiau pasportuoti, prisiminėme užsienio kalbas (rašybą). Labai džiugino kolegų nuotolinis darbas nes puikiai tvarkėmės nesusitikę sporto salėse. O kažkiek erzino studentai, kurie yra nemotyvuoti ir bandė demotyvuoti kitus.
DAIVA: Gaila, kad studentai nemoka (ar nenori) susirasti jiems aktualios informacijos ir labai daug elementarių klausimų užduoda rašydami elektroninius laiškus.
 

  1. Artėja nauji mokslo metai. Po nuotolinio darbo, gal kažko naujo išmokote ar įnešite naujovių į savo darbo metodikas?

ROBERTAS: Norėtųsi, kad daugiau tokio darbo nebūtų.
ARTŪRAS: Manau bus lengviau komunikuoti su studentai el. paštu ir pan.
VALDA: Naujais mokslo metais norisi dirbti gyvai su studentais. O į savo darbą naujovių stengiamės įnešti kasmet.
IEVA: Susipažinome su naujomis interneto programomis, kuriomis galime suktis iš padėties, kai negalima sportuoti salėse. Tapome labiau atviri naujovėmis, prisitaikyti darbo sąlygose su esamu inventoriumi.
DAIVA: Nuotolinio darbo principus galima būtų naudoti ir kitais mokslo metais, kai kurioms sporto šakoms, pvz.: šiaurietiškas vaikščiojimas, įtraukiant į jį ir dviračių sportą, bėgimą.
 

  1. Gal vertėtų pagalvoti apie naują nuotolinio darbo grupę, kurioje dalyvautų studentai negalintys dėl studijų ar darbų atvykti į sporto salę numatytu laiku? Kaip manote, ar studentai dalyvaudami tokioje grupėje pilnavertiškai sportuotų?

ARTŪRAS: Manau, kad studentams, kaip ir visiems  labai svarbu šiais laikais bendrauti. Tad būčiau prieš dirbti nuotoliniu būdu.
VALDA: Dėl nuotolinio darbo grupės tai nesu tikra. Problema su tokiu darbu, kad treneris negali matyti ar studentai tikrai sportuoja, ar teisingai atlieka pratimus. Bet, jeigu būtų poreikis, manau, mūsų treneriai gebėtų puikiai dirbti ir nuotoliniu būdu.
IEVA: Sportuotų tie asmenys, kurie yra motyvuoti, kuriems labai sudėtinga suderinti studijas, kuriems tenka pervažiuoti iš fakulteto į fakultetą. Bet žinoma atsirastų ir tokių, kurie pasinaudotų galimybe patinginiauti, nes priežiūra tikrai taptų mažesnė.
DAIVA: Pilnai sutinku, ką aš ir minėjau anksčiau, net ir kūno dizainą galima įtraukti, nes tikrai daug kas sportavo karantino metu.
 

  1. Pabaigai, ką galite pasakyti apskritai apie mūsų universiteto studentus. Kokie jie ir darbas su jais?

ROBERTAS: Mūsų studentai yra siekiantys užsibrėžto tikslo, su jais dirbti lengva.
ARTŪRAS: Jokių nusiskundimų neturiu, nei dėl studentų, nei dėl darbo sąlygų. Dirbti su studentais man patinka.
VALDA: Mūsų studentai yra puikūs, su jais dirbti yra tikrai labai malonu.
IEVA: Mūsų studentai yra nuostabūs, kurie ne tik gerai mokosi ir labai sunkius mokslus, tačiau ir rūpinasi savimi, savo sveikata, fizine forma, noriai sportuoja ir stengiasi visus darbus atsiskaityti laiku. Darbas su motyvuotais studentais yra labai malonus, malonu stebėti kaip jie sustiprėja fiziškai, išsikrauna emociškai, ir palieka sales su šypsenomis.
DAIVA: Dauguma šaunuoliai, o visada visokių buvo ir bus. Mano nuomone, gal dar nevisai neprisitaikę prie savarankiško darbo, bet viskas po truputį.

Dėkojame treneriams už pokalbį! Linkime gerų atostogų ir sėkmės ateinančiais mokslo metais.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH universitete lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės studijoms ir mokslui VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas VILNIUS TECH tapo dar viena galimybe įvertinti jau įgyvendintas bendras veiklas ir aptarti tolesnes partnerystės plėtros kryptis. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete metu Eslingeno universiteto rekrorius prof. dr. Christof Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Nuo mokslinių tyrimų iki studentų sukurtų transporto priemonių Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Tačiau vien apžiūra vizitas neapsiribojo. Prof. dr. Christof Wolfmaier pats išbandė studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija. Tai netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.       Foto: Alekso Jauniaus
Plačiau
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.
Plačiau