Stojantiesiems

Pokalbis su Sporto skyriaus treneriais

Liepos 8, 2020

Kviečiame susipažinti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sporto skyriaus treneriais. Šį kartą pakalbinome juos apie darbą su mūsų universiteto studentais, iššūkius praėjusiame semestre bei planus ateinantiems mokslo metams.

Vyr. treneris Robertas Veršinskas (TRX/Savigyna be ginklo), vyr. treneris Artūras Leščinskas (krepšinis), vyr. trenerė Valda Morkūnienė (kūno dizainas/pump), vyr. trenerė Daiva Višinskienė (kūno dizainas/šiaurietiškas ėjimas), trenerė-pedagogė Ieva Šimkutė (body balance/core).
 

  1. Sporto skyriuje yra du laisvai pasirenkami kūno kultūros moduliai.: „Fizinis aktyvumas ir sveikata“ bei „Sveika gyvensena“. Dirbant su studentais kokias teigiamas ir neigiamas tendencijas pastebite? Kas lengva, o kas sunku?

ROBERTAS: Abudu  laisvai pasirenkamo dalyko moduliai nėra sudėtingi, tad ir pasirenkančių juos studentų skaičius yra didelis.
ARTŪRAS: Pastebiu tik teigiamas tendencijas. Ir viename ir kitame modulyje studentas turi išreikšti save ir vis kažką naujo išmokti.
VALDA: Dirbti su studentais tikrai yra malonu. Moduliai yra du, bet studentai ateidami pasirenka sporto šaką ir sportuoja  visi vienodai, tik skiriasi atsiskaitymai. Bet tai problemų nesudaro.
 

  1. Į užsiėmimus ateina skirtingo fizinio parengtumo studentai. Kaip organizuojate darbą ar nelieka nuošalyje fiziškai silpnesni ar stipresni studentai?

ROBERTAS: Atsižvelgiant į studentų fizinio pasirengimo lygį, individualizuojamas krūvis ir intensyvumas, parenkami įvairaus sunkumo pratimai atskiroms raumenų grupėms lavinti.
ARTŪRAS: Nuošalyje nelieka. Pratimai nereikalauja didelio fizinio krūvio. O žaisdamas studentas pats reguliuoja savo krūvį (pavargsta – pasikeičia ir ilsisi).
VALDA: Visada pradžioje užsiėmimų paklausiu apie studentų savijautą. Aišku visose grupėse yra ir stipresnių ir silpnesnių studentų, bet jie visi vienodai nori sportuoti. Tiesiog patariame atlikti pratimus pagal savijautą, mažinti pratimų kartojimų skaičių, ar serijų skaičių, o kadangi mes turime svarelius, svorius ant kojų, tai stiprūs studentai naudojasi ir jais ir viskas vyksta puikiai.
IEVA: Krūviai yra parenkami pagal studentus, nuolat jiems primenant ir įspėjant sportuoti pagal savo galimybes ir su laiku jas didinti. Semestrų pradžioje krūviai būna mažesni, ir po truputį didėja, todėl tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems stengiamės suteikti vienodas sąlygas.
DAIVA: Duodant užduotis, treneriai parodo lengvesnį ir sunkesnį pratimo atlikimą, tai gali būti kitokia kūno padėtis atliekant pratimą, su svareliais ar be jų, pasiūlome skirtingą kartojimų skaičių, silpnesniems paliekant ilgesnį poilsio intervalą.
 

  1. Šis semestras ypatingas dėl susiklosčiusios situacijos Pasaulyje. Koks buvo nuotolinis darbas? Kaip studentai priėmė naujas kūno kultūros užsiėmimų užduotis?

ROBERTAS: Manyčiau studentams patiko, nes viskas tapo daug lengviau pasiekiama, nei vaikštant į realias pratybas.
ARTŪRAS: Buvo įvairių situacijų. Bet manau statistiškai studentai atsiskaitė labai panašiai, kaip ir per įprastą semestrą.
VALDA: Nuotolinis darbas vyko gana sklandžiai, studentai naujas užduotis priėmė gerai, treniruočių pasirinkimas, aš manau, buvo tikrai didelis.
IEVA: Nuotolinis darbas buvo iššūkis. Galbūt didesnis iššūkis teko netgi dėstytojams negu studentams, teko susipažinti su naujomis rolėmis, bet su jomis puikiai susitvarkėme, kaip tikra trenerių komanda. Nuotolinis darbas niekuo nesikeitė nei įprastai. Yra studentų, kurie yra motyvuoti ir supranta, kad sportuoti ne tik reikia bet ir yra malonu. Ir, žinoma, atsiranda tokių, kuriems sportas yra paskutinėje vietoje. Tie, kurie yra atsakingi, susitvarkė su nuotoliniu darbu ne paskutinėmis akimirkomis ir gavo gerus įvertinimus. Kurie galvojo kad karantinas yra tik gulėti ant sofos liko ir toliau nepatenkinti pandemija.
DAIVA: Mano studentai liko patenkinti, gavau kelis pasiūlymus ir kitais metais dirbti nuotoliniu būdu.
 

  1. Kaip treneriai jautėsi dirbdami nuotoliniu būdu: ko išmoko, kas džiugino, o kas erzino?

ROBERTAS: Deja, mūsų srityje nuotolinis darbas yra netinkamas, nėra realios pedagoginės kontrolės ir viskas priklauso nuo studentų sąmoningumo lygio.
ARTŪRAS: Išmoko dirbti nuotoliniu būdu. O erzino, kad buvome ne ,,savose rogėse“, norėtųsi save realizuoti sporto salėje kontaktuojant tiesiogiai su studentais.
VALDA: Darbas nuotoliniu būdu buvo visiems mums nauja, bet ilgainiui prisitaikėme ir viskas vyko gana gerai.
IEVA: Išmokome vesti treniruotes „online“, pagerinome įgūdžius naudotis kompiuteriais, teko patiems daugiau pasportuoti, prisiminėme užsienio kalbas (rašybą). Labai džiugino kolegų nuotolinis darbas nes puikiai tvarkėmės nesusitikę sporto salėse. O kažkiek erzino studentai, kurie yra nemotyvuoti ir bandė demotyvuoti kitus.
DAIVA: Gaila, kad studentai nemoka (ar nenori) susirasti jiems aktualios informacijos ir labai daug elementarių klausimų užduoda rašydami elektroninius laiškus.
 

  1. Artėja nauji mokslo metai. Po nuotolinio darbo, gal kažko naujo išmokote ar įnešite naujovių į savo darbo metodikas?

ROBERTAS: Norėtųsi, kad daugiau tokio darbo nebūtų.
ARTŪRAS: Manau bus lengviau komunikuoti su studentai el. paštu ir pan.
VALDA: Naujais mokslo metais norisi dirbti gyvai su studentais. O į savo darbą naujovių stengiamės įnešti kasmet.
IEVA: Susipažinome su naujomis interneto programomis, kuriomis galime suktis iš padėties, kai negalima sportuoti salėse. Tapome labiau atviri naujovėmis, prisitaikyti darbo sąlygose su esamu inventoriumi.
DAIVA: Nuotolinio darbo principus galima būtų naudoti ir kitais mokslo metais, kai kurioms sporto šakoms, pvz.: šiaurietiškas vaikščiojimas, įtraukiant į jį ir dviračių sportą, bėgimą.
 

  1. Gal vertėtų pagalvoti apie naują nuotolinio darbo grupę, kurioje dalyvautų studentai negalintys dėl studijų ar darbų atvykti į sporto salę numatytu laiku? Kaip manote, ar studentai dalyvaudami tokioje grupėje pilnavertiškai sportuotų?

ARTŪRAS: Manau, kad studentams, kaip ir visiems  labai svarbu šiais laikais bendrauti. Tad būčiau prieš dirbti nuotoliniu būdu.
VALDA: Dėl nuotolinio darbo grupės tai nesu tikra. Problema su tokiu darbu, kad treneris negali matyti ar studentai tikrai sportuoja, ar teisingai atlieka pratimus. Bet, jeigu būtų poreikis, manau, mūsų treneriai gebėtų puikiai dirbti ir nuotoliniu būdu.
IEVA: Sportuotų tie asmenys, kurie yra motyvuoti, kuriems labai sudėtinga suderinti studijas, kuriems tenka pervažiuoti iš fakulteto į fakultetą. Bet žinoma atsirastų ir tokių, kurie pasinaudotų galimybe patinginiauti, nes priežiūra tikrai taptų mažesnė.
DAIVA: Pilnai sutinku, ką aš ir minėjau anksčiau, net ir kūno dizainą galima įtraukti, nes tikrai daug kas sportavo karantino metu.
 

  1. Pabaigai, ką galite pasakyti apskritai apie mūsų universiteto studentus. Kokie jie ir darbas su jais?

ROBERTAS: Mūsų studentai yra siekiantys užsibrėžto tikslo, su jais dirbti lengva.
ARTŪRAS: Jokių nusiskundimų neturiu, nei dėl studentų, nei dėl darbo sąlygų. Dirbti su studentais man patinka.
VALDA: Mūsų studentai yra puikūs, su jais dirbti yra tikrai labai malonu.
IEVA: Mūsų studentai yra nuostabūs, kurie ne tik gerai mokosi ir labai sunkius mokslus, tačiau ir rūpinasi savimi, savo sveikata, fizine forma, noriai sportuoja ir stengiasi visus darbus atsiskaityti laiku. Darbas su motyvuotais studentais yra labai malonus, malonu stebėti kaip jie sustiprėja fiziškai, išsikrauna emociškai, ir palieka sales su šypsenomis.
DAIVA: Dauguma šaunuoliai, o visada visokių buvo ir bus. Mano nuomone, gal dar nevisai neprisitaikę prie savarankiško darbo, bet viskas po truputį.

Dėkojame treneriams už pokalbį! Linkime gerų atostogų ir sėkmės ateinančiais mokslo metais.

Galerija

Panašios naujienos

DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
DIZAINO SAVAITĖJE ’26 – studentų idėjos, sprendžiančios realias visuomenės problemas
Lietuvoje vykstanti DIZAINO SAVAITĖ ’26 kviečia pažvelgti į dizainą ne tik kaip į estetikos, bet ir kaip į idėjų, diskusijų bei bendradarbiavimo erdvę. Pasak docento Mindaugo Užkuraičio, sėkmingi produktai gimsta nuolatiniame dialoge su visuomene, vartotojais ir technologijomis – ieškant sprendimų, kurie būtų reikalingi žmogui ir prasmingi aplinkai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studentai pristato kursinius ir baigiamuosius projektus, kuriuose nagrinėjamos įvairios šiuolaikinės visuomenės problemos – nuo miesto infrastruktūros iki tvarių buities sprendimų. „Ekspozicijoje kiekvienas gali atrasti jiems artimą produktą. Studentų kurti gaminiai sprendžia įvairias visuomenei aktualias problemas“, – parodą pristato VILNIUS TECH Dizaino katedros vedėjas doc. Mindaugas Užkuraitis. Docentas pasakoja, kad parodoje pristatoma plati produktų įvairovė: inovatyvi išgyvenimo ekstremaliomis situacijomis įranga, viešojo transporto laukimo paviljonai, moduliniai šviestuvai ir kiti buitiniai objektai. Užduotis studentams teikė ir konsultavo ne tik dėstytojai, bet ir socialiniai partneriai, o kai kurios idėjos gimė iš pačių studentų kasdienės patirties. „Studentams didesnė motyvacija kurti gaminį, kai įsitraukia realūs užsakovai ir jie tiesiogiai gali rinkai pasiūlyti inovatyvių sprendimų. O kai kurie jų kūrė ir gaminius tiesiogiai padėti sau, pavyzdžiui, akustinę būdelę universiteto erdvėms. Darbo rinkoje pastebime, kad mūsų rengiami specialistai itin paklausūs dėl jų universalių įgūdžių“, – pažymi M. Užkuraitis. Bendradarbiaujant su JUDU, studentai šiais metais rengė viešojo transporto laukimo paviljonų pasiūlymus, o drauge su UAB „Betono mozaika“ ieškojo naujų trinkelių, smulkiųjų miesto infrastruktūros elementų sprendimų. M. Užkuraitis taip pat pabrėžia proceso svarbą, galimybę studentams patiems išbandyti gamybos technologijas: „Eksperimentavimas yra vienas svarbių metodų studijose. Pavyzdžiui, projektuodami lauko paviljonus studentai siekė pritaikyti tvaresnes medžiagas, tad popieriaus atliekas maišė su cementu ir ieškojo geriausio santykio kuriant lengvesnę, ilgaamžę ir aplinkos poveikiui atsparią struktūrą. Toks lauko paviljonas ir medžiagų bandiniai taip pat eksponuojami parodoje“. Docentas šypsosi, kad paroda gali ir praplėsti akiratį apie tai, su kokiomis problemomis susiduria įvairūs verslai, tik galbūt apie tai nepagalvojame: „Turbūt ne visi susimąsto, kad dideli pramoniniai ūkiai naudoja automatines šėryklas, o mažiesiems ūkiams tuo tarpu trūksta tinkamų šėryklų – mūsų studentai pasiūlė sprendimą. Kitas pavyzdys – ne vienas augalų entuziastas norėtų auginti samanas namuose, tačiau tam reikalingos specialios sąlygos. Studentai sprendė pasyvaus laistymo, lietaus imitacijos ir kitus iššūkius, tad gal ateityje namuose auginamas samanas išvysime dažniau“. Dizaino savaitė siekia skatinti platesnį visuomenės dialogą apie dizaino vaidmenį kasdieniame gyvenime bei aktualizuoti kūrybinių industrijų svarbą šiuolaikinėje kultūroje. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino bakalauro studijų programa itin tarpdiscipliniška ir tai atsispindi eksponuojamoje parodoje. Parodą galima aplankyti VILNIUS TECH Architektūros fakultete (Trakų g. 1, Vilnius) iki 2026 m. birželio 15 d. Detaliau apie parodą ir daugiau DIZAINO SAVAITĖS renginių rasite šioje nuorodoje. Naujienos nuotraukos: Rimgaudo Barauskio. VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino studentų kūriniai.
Plačiau
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau