Kviečiame susipažinti su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sporto skyriaus treneriais. Šį kartą pakalbinome juos apie darbą su mūsų universiteto studentais, iššūkius praėjusiame semestre bei planus ateinantiems mokslo metams.
Vyr. treneris Robertas Veršinskas (TRX/Savigyna be ginklo), vyr. treneris Artūras Leščinskas (krepšinis), vyr. trenerė Valda Morkūnienė (kūno dizainas/pump), vyr. trenerė Daiva Višinskienė (kūno dizainas/šiaurietiškas ėjimas), trenerė-pedagogė Ieva Šimkutė (body balance/core).
- Sporto skyriuje yra du laisvai pasirenkami kūno kultūros moduliai.: „Fizinis aktyvumas ir sveikata“ bei „Sveika gyvensena“. Dirbant su studentais kokias teigiamas ir neigiamas tendencijas pastebite? Kas lengva, o kas sunku?
ROBERTAS: Abudu laisvai pasirenkamo dalyko moduliai nėra sudėtingi, tad ir pasirenkančių juos studentų skaičius yra didelis.
ARTŪRAS: Pastebiu tik teigiamas tendencijas. Ir viename ir kitame modulyje studentas turi išreikšti save ir vis kažką naujo išmokti.
VALDA: Dirbti su studentais tikrai yra malonu. Moduliai yra du, bet studentai ateidami pasirenka sporto šaką ir sportuoja visi vienodai, tik skiriasi atsiskaitymai. Bet tai problemų nesudaro.
- Į užsiėmimus ateina skirtingo fizinio parengtumo studentai. Kaip organizuojate darbą ar nelieka nuošalyje fiziškai silpnesni ar stipresni studentai?
ROBERTAS: Atsižvelgiant į studentų fizinio pasirengimo lygį, individualizuojamas krūvis ir intensyvumas, parenkami įvairaus sunkumo pratimai atskiroms raumenų grupėms lavinti.
ARTŪRAS: Nuošalyje nelieka. Pratimai nereikalauja didelio fizinio krūvio. O žaisdamas studentas pats reguliuoja savo krūvį (pavargsta – pasikeičia ir ilsisi).
VALDA: Visada pradžioje užsiėmimų paklausiu apie studentų savijautą. Aišku visose grupėse yra ir stipresnių ir silpnesnių studentų, bet jie visi vienodai nori sportuoti. Tiesiog patariame atlikti pratimus pagal savijautą, mažinti pratimų kartojimų skaičių, ar serijų skaičių, o kadangi mes turime svarelius, svorius ant kojų, tai stiprūs studentai naudojasi ir jais ir viskas vyksta puikiai.
IEVA: Krūviai yra parenkami pagal studentus, nuolat jiems primenant ir įspėjant sportuoti pagal savo galimybes ir su laiku jas didinti. Semestrų pradžioje krūviai būna mažesni, ir po truputį didėja, todėl tiek pažengusiems, tiek pradedantiesiems stengiamės suteikti vienodas sąlygas.
DAIVA: Duodant užduotis, treneriai parodo lengvesnį ir sunkesnį pratimo atlikimą, tai gali būti kitokia kūno padėtis atliekant pratimą, su svareliais ar be jų, pasiūlome skirtingą kartojimų skaičių, silpnesniems paliekant ilgesnį poilsio intervalą.
- Šis semestras ypatingas dėl susiklosčiusios situacijos Pasaulyje. Koks buvo nuotolinis darbas? Kaip studentai priėmė naujas kūno kultūros užsiėmimų užduotis?
ROBERTAS: Manyčiau studentams patiko, nes viskas tapo daug lengviau pasiekiama, nei vaikštant į realias pratybas.
ARTŪRAS: Buvo įvairių situacijų. Bet manau statistiškai studentai atsiskaitė labai panašiai, kaip ir per įprastą semestrą.
VALDA: Nuotolinis darbas vyko gana sklandžiai, studentai naujas užduotis priėmė gerai, treniruočių pasirinkimas, aš manau, buvo tikrai didelis.
IEVA: Nuotolinis darbas buvo iššūkis. Galbūt didesnis iššūkis teko netgi dėstytojams negu studentams, teko susipažinti su naujomis rolėmis, bet su jomis puikiai susitvarkėme, kaip tikra trenerių komanda. Nuotolinis darbas niekuo nesikeitė nei įprastai. Yra studentų, kurie yra motyvuoti ir supranta, kad sportuoti ne tik reikia bet ir yra malonu. Ir, žinoma, atsiranda tokių, kuriems sportas yra paskutinėje vietoje. Tie, kurie yra atsakingi, susitvarkė su nuotoliniu darbu ne paskutinėmis akimirkomis ir gavo gerus įvertinimus. Kurie galvojo kad karantinas yra tik gulėti ant sofos liko ir toliau nepatenkinti pandemija.
DAIVA: Mano studentai liko patenkinti, gavau kelis pasiūlymus ir kitais metais dirbti nuotoliniu būdu.
- Kaip treneriai jautėsi dirbdami nuotoliniu būdu: ko išmoko, kas džiugino, o kas erzino?
ROBERTAS: Deja, mūsų srityje nuotolinis darbas yra netinkamas, nėra realios pedagoginės kontrolės ir viskas priklauso nuo studentų sąmoningumo lygio.
ARTŪRAS: Išmoko dirbti nuotoliniu būdu. O erzino, kad buvome ne ,,savose rogėse“, norėtųsi save realizuoti sporto salėje kontaktuojant tiesiogiai su studentais.
VALDA: Darbas nuotoliniu būdu buvo visiems mums nauja, bet ilgainiui prisitaikėme ir viskas vyko gana gerai.
IEVA: Išmokome vesti treniruotes „online“, pagerinome įgūdžius naudotis kompiuteriais, teko patiems daugiau pasportuoti, prisiminėme užsienio kalbas (rašybą). Labai džiugino kolegų nuotolinis darbas nes puikiai tvarkėmės nesusitikę sporto salėse. O kažkiek erzino studentai, kurie yra nemotyvuoti ir bandė demotyvuoti kitus.
DAIVA: Gaila, kad studentai nemoka (ar nenori) susirasti jiems aktualios informacijos ir labai daug elementarių klausimų užduoda rašydami elektroninius laiškus.
- Artėja nauji mokslo metai. Po nuotolinio darbo, gal kažko naujo išmokote ar įnešite naujovių į savo darbo metodikas?
ROBERTAS: Norėtųsi, kad daugiau tokio darbo nebūtų.
ARTŪRAS: Manau bus lengviau komunikuoti su studentai el. paštu ir pan.
VALDA: Naujais mokslo metais norisi dirbti gyvai su studentais. O į savo darbą naujovių stengiamės įnešti kasmet.
IEVA: Susipažinome su naujomis interneto programomis, kuriomis galime suktis iš padėties, kai negalima sportuoti salėse. Tapome labiau atviri naujovėmis, prisitaikyti darbo sąlygose su esamu inventoriumi.
DAIVA: Nuotolinio darbo principus galima būtų naudoti ir kitais mokslo metais, kai kurioms sporto šakoms, pvz.: šiaurietiškas vaikščiojimas, įtraukiant į jį ir dviračių sportą, bėgimą.
- Gal vertėtų pagalvoti apie naują nuotolinio darbo grupę, kurioje dalyvautų studentai negalintys dėl studijų ar darbų atvykti į sporto salę numatytu laiku? Kaip manote, ar studentai dalyvaudami tokioje grupėje pilnavertiškai sportuotų?
ARTŪRAS: Manau, kad studentams, kaip ir visiems labai svarbu šiais laikais bendrauti. Tad būčiau prieš dirbti nuotoliniu būdu.
VALDA: Dėl nuotolinio darbo grupės tai nesu tikra. Problema su tokiu darbu, kad treneris negali matyti ar studentai tikrai sportuoja, ar teisingai atlieka pratimus. Bet, jeigu būtų poreikis, manau, mūsų treneriai gebėtų puikiai dirbti ir nuotoliniu būdu.
IEVA: Sportuotų tie asmenys, kurie yra motyvuoti, kuriems labai sudėtinga suderinti studijas, kuriems tenka pervažiuoti iš fakulteto į fakultetą. Bet žinoma atsirastų ir tokių, kurie pasinaudotų galimybe patinginiauti, nes priežiūra tikrai taptų mažesnė.
DAIVA: Pilnai sutinku, ką aš ir minėjau anksčiau, net ir kūno dizainą galima įtraukti, nes tikrai daug kas sportavo karantino metu.
- Pabaigai, ką galite pasakyti apskritai apie mūsų universiteto studentus. Kokie jie ir darbas su jais?
ROBERTAS: Mūsų studentai yra siekiantys užsibrėžto tikslo, su jais dirbti lengva.
ARTŪRAS: Jokių nusiskundimų neturiu, nei dėl studentų, nei dėl darbo sąlygų. Dirbti su studentais man patinka.
VALDA: Mūsų studentai yra puikūs, su jais dirbti yra tikrai labai malonu.
IEVA: Mūsų studentai yra nuostabūs, kurie ne tik gerai mokosi ir labai sunkius mokslus, tačiau ir rūpinasi savimi, savo sveikata, fizine forma, noriai sportuoja ir stengiasi visus darbus atsiskaityti laiku. Darbas su motyvuotais studentais yra labai malonus, malonu stebėti kaip jie sustiprėja fiziškai, išsikrauna emociškai, ir palieka sales su šypsenomis.
DAIVA: Dauguma šaunuoliai, o visada visokių buvo ir bus. Mano nuomone, gal dar nevisai neprisitaikę prie savarankiško darbo, bet viskas po truputį.
Dėkojame treneriams už pokalbį! Linkime gerų atostogų ir sėkmės ateinančiais mokslo metais.
Galerija
