Pramogų industrijų programos studentas Norbertas Latkovski pristatė savo pirmąją dainą ir muzikinį klipą

Gruodžio 28, 2020

Muzikiniame TV3 televizijos projekte „X faktorius“ išgarsėjęs pramogų industrijų programos studentas Norbertas Latkovski pristatė savo pirmąją dainą „Ką aš tau jaučiu?“  ir specialiai sukurtą vaizdo klipą. Muzikinis klipas, kurio kūrimą įgyvendino ir VILNIUS TECH pramogų industrijų studentai, Youtube kanale per dvi savaites surinko daugiau nei 27 tūkst. peržiūrių. Kūrybinių industrijų fakulteto studentai, Norbertas Latkovski ir Mintarė Palevičiūtė, dalinasi muzkinio klipo filmavimo įspūdžiais ir įgyta patirtimi. 

„Kiekvienam dalykui turi ateiti tinkamas laikas.“ Mintimis dalinasi Norbertas Latkovski. 

Prieš daugiau keletą savaičių mano pirmoji daina ,,Ką aš tau jaučiu’’, kartu su muzikiniu klipu išvydo dienos šviesą. Iki šiol laksto šiurpuliukai, kyla jaudulys – juk žmonėms išlydi dalelę savęs! Jaudinuosi, nes tai yra pirmasis mano kūrinys, todėl norisi, kad žmonės jį tinkamai priimtų. Nors pirmoji daina pasirodė praėjus pusmečiui nuo dalyvavimo projekte „X faktorius“, šis periodas tapo idėjų vystymo laikotarpiu. Bandžiau išsiaiškinti, ko aš noriu, ko siekiu, ką savo dainomis noriu transliuoti žmonėms, kokiu būdu noriu atskleisti savo asmenybę. Nerimas ir įtampa nuslūgo jau pristačius dainą. Gavus palaikymo iš klausytojų, artimųjų, draugų ir pažįstamų, supranti, kad viską darai teisingai.

Porą metų atgal, prieš antrą kartą dalyvaujant „X faktoriaus“ atrankose, parašiau žinutę grupei „SADBOI“. Kai šeštojo sezono metu iškritau „Kėdžių iššūkyje“, nesinorėjo apleisti muzikos ir gimė mintis sukurti dainą. Kūrinį buvau parašęs, reikėjo tik gero ritmo. Tačiau darbai nebuvo padaryti iki galo, kilo abejonės, galbūt muzika nėra mano sritis. Nebuvau įsitikinęs, ar esu vertas būti muzikos padangėje. Taip viltis išleisti savo pirmąją dainą užgeso. Tačiau, po dalyvavimo antrą kartą šiame muzikiniame šou, manyje įsiliepsnojo aistra ir pasitikėjimas – aš noriu būti scenoje. 

Po dvejų metų su tvirtu įsitikinimu parašiau grupei, kad noriu išleisti savo pirmąją dainą. Atvykęs pas juos į studiją parodžiau mėgstamo stiliaus dainas. Norėjau, kad daina atspindėtų mano asmenybę ir elgesį. Pirmojo susitikimo metu aptarėme visą kūrinio konceptą, diskusijos apie dainą buvo labai organiškos, dueto nariai Artiomas ir Edgaras iš karto suprato mano norus. Proceso metu buvo malonu dirbti, nes „SADBOI“  aiškiai sudėliojo, kaip ir ką reikia daryti, kokia emocija turi būti perteikta. Rezultatas neabejotinai mane labai nustebino ir patenkino, negalėjau patikėti, kad tai yra mano pirmoji daina!

Turint galutinę dainos versiją, norėjosi, kad daina turėtų klipą. Savo grupiokei ir draugei Mintarei Palevičiūtei pasiūliau prisidėti prie klipo idėjos įgyvendinimo. Vos tik prasidėjus studijoms ir susipažinus su Mintare, ji patraukė mane savo charakteriu, charizma, idėjomis, norais, užsibrėžtais tikslais, gyvenimo pomėgiais. Nenuostabu, kodėl būtent ją pasirinkau šios svajonės išpildymui.

Kartu su Mintare, kuri užėmė režisierės-prodiuserės pareigas, sugalvojome muzikinio klipo idėją, parašėme scenarijų, nupiešėme kadruotes, patys ir sumontavome vaizdo klipą! Kartu surinkome kūrybinę komandą, atrinkome aktorius.  Norėjau, kad mano klipe būtų šokis, todėl su talentingos pažįstamos Miglės Praniauskaitės pagalba įgyvendinau ir šį norą.

Esu be galo dėkingas mūsų nuostabiai kūrybinei komandai, kuri sugebėjo rasti laisvo laiko, greitai atlikti savo pareigas ir prisidėti prie mano gyvenimo svarbios ir labai reikšmingos svajonės įgyvendinimo. Nors tai tik pirmasis mano, kaip atlikėjo,  žingsnis, esu juo neapsakomai patenkintas. Klausytojų komplimentai parodo, jog einu teisingu keliu, turiu palaikymą ir kartu galime nuversti kalnus. Taip pat ir kritika, kuri verčia kiekviename šios srities žingsnyje gerai apgalvoti ir išanalizuoti savo klaidas iš kurių mes ir mokomės.

„Magiška ir neįkainojama patirtis, kuomet universiteto paskaitų metu įgautas žinias gali pritaikyti praktikoje.” Mintimis dalinasi Mintarė Palevičiūtė.

Su Norbertu esame grupiokai ir buvome geri draugai, todėl sužinojus apie jo naująją dainą, norą praturtinti ją muzikiniu klipu, nedvejodama sutikau padėti. 

Mano darbas muzikinio klipo filmavime buvo viską „sustatyti į vietas“. Kadangi esu laiko planavimo mylėtoja, greitai subūriau komandai reikalingus žmones, parengiau muzikinio klipo koncepciją, suradau filmavimų lokaciją bei aktorius, parengiau filmavimų planuotes bei konfidencialumo sutartis. Tačiau neįsivaizduoju koks būtų rezultatas ir kaip būtume susitvarkę be savo nuostabios kūrybinės komandos, kuri ne tik vertėsi per galvą, jog išgautų geriausią rezultatą, bet ir visiškai sunaikino savo miego režimą.

Mūsų operatorių, Arną Urbanavičių, kuris taip pat yra Kūrybinių industrijų fakulteto studentas, pastebėjau dar tada, kuomet kartu dirbome prie bendro filmo dalyvaudami „ODISĖJA 72“ konkurse. Ir nors Arnas yra fotografas, žinojau, kokia jam įdomi yra kinematografijos sritis. Labai džiaugiausi, kai jis sutiko prisidėti prie filmavimų ir tuo pačiu įnešė savų idėjų.

Muzikiniame klipe buvo ypač svarbu šviesos, taigi Norbertas susisiekė su Simu Staniuliu, kuris jau turėjo nemažai patirties dirbdamas šviesos dailininku. Jo pagalba ne tik išgavome skirtingus fonus aktoriams ar šešėlius Norberto profiliui, bet ir daugiau sužinojome apie šviesų magiją bei jos valdymą.

Jog Norbertas ir visi aktoriai atrodytų nepriekaištingai į pagalbą pasikvietėme savo grupiokes Martą Solodovnik ir Aliciją Štramaitytę jų įvaizdžiui kurti. Marta – jau penkerius metus dirba kaip profesionali visažistė, tačiau šis projektas jai buvo visiškai nauja patirtis: „Klientui padaryti pilną proginį makiažą trunka apie pusantros valandos, o čia grimui buvo skirta 10-15 min. Teko dirbti žaibišku greičiu. Aišku, tokį kiekį žmonių nugrimuoti buvo sunkoka tiek fiziškai, tiek morališkai, ir už pagalbą esu dėkinga savo asistentei Gretai Baniulytei. Atidaviau visą save, kadangi norėjosi, kuo geriau atlikti savo darbą. Svarbiausia, kad su komanda viską spėjome ir viską pasiskirstėme laiku.“

Alicijai tai irgi buvo pirmas darbas filmavimo aikštelėje bei už jos ribų, kurioje ji dirbo kaip drabužių stilistė. Daugybė išklausytų bei sudalyvautų mokymų šia tema tikrai nenuėjo veltui. Moodboard‘ai buvo sudaryti, o aktorių įvaizdžiai sukurti, kas padėjo galutinai išpildyti muzikinio klipo idėją bei pasisemti dar daugiau patirties šioje sferoje: „Toks darbas man vienas malonumas. Rūbai ir įvaizdžio kūrimas mano hobis, o gal ateityje ir darbas. Visi iki vieno sunkiai dirbome, kad išgautumėme gera rezultatą.“

Ir nors esame studentai  bei tikri naujokai pramogų industrijų srityje, tikiu, kad su visiškai nuliniu biudžetu sukūrėme visai neblogą produktą. Kūrybinių industrijų fakulteto darbuotojai bei dėstytojai taip pat prisidėjo prie muzikinio video kūrimo įgyvendinimo, skyrė savo laisvą laiką parengtos koncepcijos peržiūrai bei patarimams: dėstytoja Inesa Kurklietytė, suderinti skambučius bei susitikimus su atitinkamais asmenimis ir lokaciją rasti padėjo Pramogų industrijų katedros vedėja Vaida Asakavičiūtė. Universiteto dėka galėjome filmuoti ir tobulėti VILNIUS TECH „LinkMenų“ fabrike, kuriame taip pat dirbo pasiruošę padėti asmenys. Tariu nuoširdų AČIŪ prisidėjusiems ir net neabejoju, kad sukūrę šį muzikinį klipą mes dar kartą žengėme mažą žingsnelį tikrojo pramogų pasaulio link.

Dainą ir muzikinį klipą galite rasti ČIA.

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau