Stojantiesiems

Pramogų industrijų programos studentas Norbertas Latkovski pristatė savo pirmąją dainą ir muzikinį klipą

Gruodžio 28, 2020

Muzikiniame TV3 televizijos projekte „X faktorius“ išgarsėjęs pramogų industrijų programos studentas Norbertas Latkovski pristatė savo pirmąją dainą „Ką aš tau jaučiu?“  ir specialiai sukurtą vaizdo klipą. Muzikinis klipas, kurio kūrimą įgyvendino ir VILNIUS TECH pramogų industrijų studentai, Youtube kanale per dvi savaites surinko daugiau nei 27 tūkst. peržiūrių. Kūrybinių industrijų fakulteto studentai, Norbertas Latkovski ir Mintarė Palevičiūtė, dalinasi muzkinio klipo filmavimo įspūdžiais ir įgyta patirtimi. 

„Kiekvienam dalykui turi ateiti tinkamas laikas.“ Mintimis dalinasi Norbertas Latkovski. 

Prieš daugiau keletą savaičių mano pirmoji daina ,,Ką aš tau jaučiu’’, kartu su muzikiniu klipu išvydo dienos šviesą. Iki šiol laksto šiurpuliukai, kyla jaudulys – juk žmonėms išlydi dalelę savęs! Jaudinuosi, nes tai yra pirmasis mano kūrinys, todėl norisi, kad žmonės jį tinkamai priimtų. Nors pirmoji daina pasirodė praėjus pusmečiui nuo dalyvavimo projekte „X faktorius“, šis periodas tapo idėjų vystymo laikotarpiu. Bandžiau išsiaiškinti, ko aš noriu, ko siekiu, ką savo dainomis noriu transliuoti žmonėms, kokiu būdu noriu atskleisti savo asmenybę. Nerimas ir įtampa nuslūgo jau pristačius dainą. Gavus palaikymo iš klausytojų, artimųjų, draugų ir pažįstamų, supranti, kad viską darai teisingai.

Porą metų atgal, prieš antrą kartą dalyvaujant „X faktoriaus“ atrankose, parašiau žinutę grupei „SADBOI“. Kai šeštojo sezono metu iškritau „Kėdžių iššūkyje“, nesinorėjo apleisti muzikos ir gimė mintis sukurti dainą. Kūrinį buvau parašęs, reikėjo tik gero ritmo. Tačiau darbai nebuvo padaryti iki galo, kilo abejonės, galbūt muzika nėra mano sritis. Nebuvau įsitikinęs, ar esu vertas būti muzikos padangėje. Taip viltis išleisti savo pirmąją dainą užgeso. Tačiau, po dalyvavimo antrą kartą šiame muzikiniame šou, manyje įsiliepsnojo aistra ir pasitikėjimas – aš noriu būti scenoje. 

Po dvejų metų su tvirtu įsitikinimu parašiau grupei, kad noriu išleisti savo pirmąją dainą. Atvykęs pas juos į studiją parodžiau mėgstamo stiliaus dainas. Norėjau, kad daina atspindėtų mano asmenybę ir elgesį. Pirmojo susitikimo metu aptarėme visą kūrinio konceptą, diskusijos apie dainą buvo labai organiškos, dueto nariai Artiomas ir Edgaras iš karto suprato mano norus. Proceso metu buvo malonu dirbti, nes „SADBOI“  aiškiai sudėliojo, kaip ir ką reikia daryti, kokia emocija turi būti perteikta. Rezultatas neabejotinai mane labai nustebino ir patenkino, negalėjau patikėti, kad tai yra mano pirmoji daina!

Turint galutinę dainos versiją, norėjosi, kad daina turėtų klipą. Savo grupiokei ir draugei Mintarei Palevičiūtei pasiūliau prisidėti prie klipo idėjos įgyvendinimo. Vos tik prasidėjus studijoms ir susipažinus su Mintare, ji patraukė mane savo charakteriu, charizma, idėjomis, norais, užsibrėžtais tikslais, gyvenimo pomėgiais. Nenuostabu, kodėl būtent ją pasirinkau šios svajonės išpildymui.

Kartu su Mintare, kuri užėmė režisierės-prodiuserės pareigas, sugalvojome muzikinio klipo idėją, parašėme scenarijų, nupiešėme kadruotes, patys ir sumontavome vaizdo klipą! Kartu surinkome kūrybinę komandą, atrinkome aktorius.  Norėjau, kad mano klipe būtų šokis, todėl su talentingos pažįstamos Miglės Praniauskaitės pagalba įgyvendinau ir šį norą.

Esu be galo dėkingas mūsų nuostabiai kūrybinei komandai, kuri sugebėjo rasti laisvo laiko, greitai atlikti savo pareigas ir prisidėti prie mano gyvenimo svarbios ir labai reikšmingos svajonės įgyvendinimo. Nors tai tik pirmasis mano, kaip atlikėjo,  žingsnis, esu juo neapsakomai patenkintas. Klausytojų komplimentai parodo, jog einu teisingu keliu, turiu palaikymą ir kartu galime nuversti kalnus. Taip pat ir kritika, kuri verčia kiekviename šios srities žingsnyje gerai apgalvoti ir išanalizuoti savo klaidas iš kurių mes ir mokomės.

„Magiška ir neįkainojama patirtis, kuomet universiteto paskaitų metu įgautas žinias gali pritaikyti praktikoje.” Mintimis dalinasi Mintarė Palevičiūtė.

Su Norbertu esame grupiokai ir buvome geri draugai, todėl sužinojus apie jo naująją dainą, norą praturtinti ją muzikiniu klipu, nedvejodama sutikau padėti. 

Mano darbas muzikinio klipo filmavime buvo viską „sustatyti į vietas“. Kadangi esu laiko planavimo mylėtoja, greitai subūriau komandai reikalingus žmones, parengiau muzikinio klipo koncepciją, suradau filmavimų lokaciją bei aktorius, parengiau filmavimų planuotes bei konfidencialumo sutartis. Tačiau neįsivaizduoju koks būtų rezultatas ir kaip būtume susitvarkę be savo nuostabios kūrybinės komandos, kuri ne tik vertėsi per galvą, jog išgautų geriausią rezultatą, bet ir visiškai sunaikino savo miego režimą.

Mūsų operatorių, Arną Urbanavičių, kuris taip pat yra Kūrybinių industrijų fakulteto studentas, pastebėjau dar tada, kuomet kartu dirbome prie bendro filmo dalyvaudami „ODISĖJA 72“ konkurse. Ir nors Arnas yra fotografas, žinojau, kokia jam įdomi yra kinematografijos sritis. Labai džiaugiausi, kai jis sutiko prisidėti prie filmavimų ir tuo pačiu įnešė savų idėjų.

Muzikiniame klipe buvo ypač svarbu šviesos, taigi Norbertas susisiekė su Simu Staniuliu, kuris jau turėjo nemažai patirties dirbdamas šviesos dailininku. Jo pagalba ne tik išgavome skirtingus fonus aktoriams ar šešėlius Norberto profiliui, bet ir daugiau sužinojome apie šviesų magiją bei jos valdymą.

Jog Norbertas ir visi aktoriai atrodytų nepriekaištingai į pagalbą pasikvietėme savo grupiokes Martą Solodovnik ir Aliciją Štramaitytę jų įvaizdžiui kurti. Marta – jau penkerius metus dirba kaip profesionali visažistė, tačiau šis projektas jai buvo visiškai nauja patirtis: „Klientui padaryti pilną proginį makiažą trunka apie pusantros valandos, o čia grimui buvo skirta 10-15 min. Teko dirbti žaibišku greičiu. Aišku, tokį kiekį žmonių nugrimuoti buvo sunkoka tiek fiziškai, tiek morališkai, ir už pagalbą esu dėkinga savo asistentei Gretai Baniulytei. Atidaviau visą save, kadangi norėjosi, kuo geriau atlikti savo darbą. Svarbiausia, kad su komanda viską spėjome ir viską pasiskirstėme laiku.“

Alicijai tai irgi buvo pirmas darbas filmavimo aikštelėje bei už jos ribų, kurioje ji dirbo kaip drabužių stilistė. Daugybė išklausytų bei sudalyvautų mokymų šia tema tikrai nenuėjo veltui. Moodboard‘ai buvo sudaryti, o aktorių įvaizdžiai sukurti, kas padėjo galutinai išpildyti muzikinio klipo idėją bei pasisemti dar daugiau patirties šioje sferoje: „Toks darbas man vienas malonumas. Rūbai ir įvaizdžio kūrimas mano hobis, o gal ateityje ir darbas. Visi iki vieno sunkiai dirbome, kad išgautumėme gera rezultatą.“

Ir nors esame studentai  bei tikri naujokai pramogų industrijų srityje, tikiu, kad su visiškai nuliniu biudžetu sukūrėme visai neblogą produktą. Kūrybinių industrijų fakulteto darbuotojai bei dėstytojai taip pat prisidėjo prie muzikinio video kūrimo įgyvendinimo, skyrė savo laisvą laiką parengtos koncepcijos peržiūrai bei patarimams: dėstytoja Inesa Kurklietytė, suderinti skambučius bei susitikimus su atitinkamais asmenimis ir lokaciją rasti padėjo Pramogų industrijų katedros vedėja Vaida Asakavičiūtė. Universiteto dėka galėjome filmuoti ir tobulėti VILNIUS TECH „LinkMenų“ fabrike, kuriame taip pat dirbo pasiruošę padėti asmenys. Tariu nuoširdų AČIŪ prisidėjusiems ir net neabejoju, kad sukūrę šį muzikinį klipą mes dar kartą žengėme mažą žingsnelį tikrojo pramogų pasaulio link.

Dainą ir muzikinį klipą galite rasti ČIA.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau