Stojantiesiems

Prasidėjo mokslo ir technologijų lyderio CERN stovykla IT entuziastams

Balandžio 18, 2016
Šiandien šimtui IT entuziastų prasidėjo įtemptas metas – Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradėti su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) organizuojam intensyvūs IT mokymai CERN SPRING CAMPUS’16.
 
Balandžio 18–21 dienomis vyksiančioje stovykloje netruks pažangiausių mokslinių tyrimų pristatymų, praktinių užduočių, taip pat tai taps puikia terpe jos dalyviams užmegzti naudingų pažinčių.
 
„Po šios stovyklos būsite dar labiau užtikrinti savo IT žiniomis, įgysite daug vertingos ir įkvepiančios patirties. Šiuo metu išgyvename tikrą IT revoliucija, atsivėrė galybė naujų šios srities galimybių, kilo daug naujų iššūkių. Neabejoju, CERN – viena puikiausių vietų stebėti šią revoliuciją ir prisidėti prie jos įgyvendinimo. “, – stovyklos atidarymo metu sakė VGTU mokslo prorektorius Antanas Čenys.
 

Praėjusiais metais sulaukusi didžiulio pasisekimo Lisabonoje ir Dubnos branduolinių tyrimų centre, vyresniųjų kursų IT studentams ir kitiems šios srities entuziastams skirta stovykla į Lietuvą atkeliauja pirmąjį kartą.
 
Jau šiandien šimtas atrinktų labiausiai motyvuotų IT entuziastų pradeda dalyvauti keturių dienų mokymuose, kuriuose bus aptariamos tokios karštos temos kaip „Nulaužiant kodą iš kosmoso“, „Tinklo karai: Hakatonas“, „Šiuolaikinė JavaScript kalba“, „Duomenų gavimas iš tinklo, įžanga į tinklo valymą“, „Tinklo karai 2016: dirbtinio intelekto žaidimų kodavimo varžybos“ ir daugelis kitų. Mokymus dalyviams ves 13 CERN profesionalų, kurie pristatys ICT, kompiuterijos, didžiųjų duomenų analizės naujoves, kartu atliks praktines užduotis.
CERN SPRING CAMPUS’16 atidarymo metu vienas iš stovyklos lektorių Derek Mathieson savo būsimus studentus plačiau supažindino su CERN veikla, pasiekimais, filosofija.
 
Šveicarijoje, netoli Ženevos, įsikūrusiame CERN centre veikia didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas didžiausias pasaulyje hadronų greitintuvas. CERN yra interneto technologijų pionieriai – būtent čia buvo sukurtas internetas. CERN neseniai tapo vienu didžiausių paskirstytų paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo projektą Enabling Grids for E-science.

Glaudus, pastaraisiais metais dar labiau suintensyvėjęs šalies bendradarbiavimas su CERN leidžia susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais ir tampa puikia galimybe Lietuvos mokslui, verslui, specialistams įsiveržti į tarptautinę rinką.

Daugiau informacijos rasite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau