Pratęsiamas paraiškų teikimas į naują nanosistemų inžinerijos studijų programą

Kovo 14, 2024
Viena lyderiaujančių Lietuvos aukštųjų mokyklų Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pristato unikalią tarptautinę nanosistemų inžinerijos studijų programą. Dvejus metus truksiančios magistrantūros studijos prasidės šį rudenį, ir į jas kandidatuoti jau kviečiami studentai iš Lietuvos bei kitų šalių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Naująją jungtinę studijų programą kūrė penki Europos technologijų universitetai. Ja  remiamas regiono perėjimas nuo daugiausia skaitmeninės techninės įrangos vartotojos statuso prie pasaulinės daiktų interneto ir kiberfizinių sistemų technologijų lyderės bei tiekėjos. Kartu bus įgyvendinami Žaliojo kurso tikslai. Tam siekiame atrasti bei ugdyti susijusių technologijų ir inžinerijos disciplinų inovatorius, kurių taip reikia šiai transformacijai įgyvendinti“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto (EF) dekanas prof. dr. Šarūnas Paulikas.

Įterptinių intelektualiųjų nanosistemų inžinerija (angl. Embedded Intelligence Nanosystems Engineering, EMINENT) – taip pavadinta jungtinė „Erasmus Mundus“ magistrantūros studijų programa. Ją kūrė atstovai iš keturių Europos technologijų universitetų, priklausančių ATHENA universitetų aljansui: Siegeno universiteto Vokietijoje, Orleano universiteto Prancūzijoje, Graikijos Viduržemio jūros universiteto ir VILNIUS TECH universiteto. Prie programos kūrimo prisidėjo ir Naujasis Lisabonos universitetas Portugalijoje.

Per dvejus metus suformuota studijų programa skirta įgyti žinių ir gebėjimų apie nanomedžiagas, nanogamybos technologijas išmaniems įrenginiams ir jutikliams, skirtiems veikti kiberfizinėse sistemose (angl. cyberphysical systems (CPS)) ir daiktų interneto sprendimuose. Jai taip pat suteikta tarptautinė, aukštojo mokslo pasaulyje vertinama AQAS akreditacija, pažyminti studijų programos atitikimą aukštiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams.

Nanotechnologijos – neatsiejamos nuo tvarumo

Prof. dr. Š. Pauliko teigimu, šiuolaikinio pasaulio ateitis priklauso nuo nanotechnologijų. Pasak jo, šios technologijos leidžia atrasti sprendimus, kurie neįsivaizduojamus dalykus paverčia realybe. Tai itin pasitarnaus ir įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus.

„Energijos valdymo, perdirbimo ir gamybos iššūkiai ateityje bus sprendžiami pasitelkiant išmaniąsias jutiklių technologijas, leidžiančias efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti anglies dioksido pėdsaką. Perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios gamybos ir išmaniųjų tinklų – tai pramonės iššūkiai, kurie gali būti sprendžiami tik pasitelkus tinkamas išmaniųjų prietaisų ir jutiklių technologijas. Tačiau tam reikės itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie ir bus ruošiami šiose studijose“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas.

Jungtinė studijų programa truks dvejus metus, o kiekvieną pusmetį studentai galės mokytis skirtinguose Europos universitetuose nuo Vilniaus iki Lisabonos. Visos paskaitos vyks anglų kalba.

Ką mokysis studentai?

Programa susideda iš penkių skirtingų dalių, kiekvieną kurių vykdo programą įgyvendinantys universitetai, tarp jų – ir VILNIUS TECH. Be universitetų dėstytojų, paskaitas studentams ves ir lektoriai–praktikai iš įmonių ir organizacijų, dirbančių nanotechnologijų srityje.

Pirmąjį pusmetį studentai praleis Graikijos Viduržemio jūros universitete, kur susipažins su funkcinėmis medžiagomis ir jų savybėmis. Tuo metu per antrąjį pusmetį Siegeno universitete Vokietijoje būsimieji specialistai mokysis apie nanosistemose naudojamus jutiklius, prietaisus ir įterptąsias sistemas.

EMINENT programos rėmuose veiks ir specializuotos žiemos bei vasaros mokyklos. Jų metu studentai turės galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar susipažinti su nanotechnologijų srities ekspertais, stiprinti tarpusavio ryšius.

Antraisiais metais programos studentai galės pasirinkti norimą iš penkių tolimesnių studijų kelių: optoelektrinėmis savybėmis pasižyminčių funkcinių medžiagų; įterptųjų pažangiųjų jutiklių; gamtinių medžiagų ir biojutiklių; daiktų interneto; jutiklių sistemų ir duomenų apdorojimo.

Priklausomai nuo pasirinkimo, trečiąjį studijų pusmetį studentai praleis viename iš penkių programos universitetų, taip pat ir VILNIUS TECH, kur jų laukia į jutiklių sistemas ir duomenų apdorojimą orientuotos studijos. Paskutinį pusmetį EMINENT programos studentai dėmesį skirs baigiamajam magistro darbui savo pasirinkta tema. Jį apsigynę, įgis jungtinį inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Programos absolventai įgys tvirtų žinių, kaip gaminti ir apibūdinti jutikliams skirtas pažangias, aplinkai nekenksmingas nanomedžiagas, taip pat jutiklius bei integruoti šias nanomedžiagas į nanoprietaisus. Studentai taip pat turės rinkti ir apdoroti didžiulius kiekius duomenų – tam pasitarnaus VILNIUS TECH Tvarumo centro laboratorijų duomenų modeliavimo zonos. Centras, kurio steigimą paskatino projektas „Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas“, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, duris atvers jau šį pavasarį.

Pratęsiamas paraiškų teikimas: pirmųjų kandidatų laukiama iki balandžio mėnesio

VILNIUS TECH informuoja, kad kasmet į šią studijų programą bus pakviesta iki 35 studentų iš Europos ir trečiųjų šalių. Norintys kandidatuoti, turėtų iki kovo 31 d. pateikti paraiškas EMINENT programos internetinėje svetainėje. Šengeno erdvės studentai, kuriems nereikia prašyti vizos, gali pateikti paraišką net iki 2024 m. balandžio 12 d. Speciali atrankos komisija įvertins visus kandidatus, o sėkmingai atranką įveikę pretendentai studijas pradės šių metų spalio mėnesį.

Studijos vyks mažiausiai dviejuose universitetuose, o kiekvienas studentas galės pretenduoti į 1400 eurų stipendiją. Gerai besimokantiems ji būtų skiriama visam 2 metų studijų laikotarpiui. Tuo metu stipendijos negavę studentai studijų programoje galės dalyvauti savo lėšomis.

Pranešimą žiniasklaidai parengė komunikacijos projektų agentūra „Bosanova“.

Finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau