Prestižinė Fulbraito programa: S. Mozūriūnaitė atliks tyrimus viename geriausių pasaulyje universitetų

Spalio 10, 2025
Fulbraito programa (The Fulbright Program) – viena prestižiškiausių akademinių mainų ir stipendijų programų pasaulyje, kurią 1946 m. įsteigė JAV senatorius J. Viljamas Fulbraitas. JAV kasmet skiria daugiau nei 400 stipendijų mokslininkams atlikti tyrimus ir įgyvendinti profesinius projektus. Tarp stipendijos laimėtojų – Nobelio premijos laureatai, valstybių vadovai, žinomi mokslininkai, menininkai ir verslininkai iš daugiau kaip 140 šalių.
 
Viena šių metų laimėtojų – ir VILNIUS TECH mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė. Kviečiame išgirsti, kaip jai pavyko patekti į  globaliu aukštojo mokslo, tyrimų bei tarptautinio bendradarbiavimo simboliu laikomą programą ir kokie mūsų kolegės pirmieji įspūdžiai, padirbėjus viename geriausių pasaulio universitetų – Masačusetso technologijos institute (MIT).

Docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė
 

Ką teko nuveikti, kad laimėtumėte Fulbright’o stipendiją MIT?
 
Fulbraito programos tikslas – skatinti tarptautinį supratimą, kultūrinį dialogą bei taikų bendradarbiavimą. Stipendija skiriama išskirtiniams mokslininkams, tyrėjams ir dėstytojams, siekiantiems plėtoti savo akademinius tyrimus, kurti naujas žinias bei dalintis patirtimi tarptautiniu mastu. Todėl stipendija nėra tik akademinė – ji laikoma „minkštosios galios“ instrumentu, jungiančiu šalis per švietimą ir kultūrą. Tai stiprina jos prestižą tiek politiniu, tiek akademiniu lygmeniu.
 
Stipendininkai atrenkami pagal aukščiausius akademinius, profesinius ir lyderystės kriterijus. Atranka yra itin konkurencinga, todėl būti atrinktam kandidatu yra kokybės ženklas, rodantis, kad mokslininkas priklauso tarptautinei mokslininkų bendruomenei. 
 
Stipendijos skyrimas priklauso nuo daugelio aspektų, tokių kaip motyvacinis laiškas, tyrimo pasiūlymas (angl. research proposal), interviu, taip pat – akademinių, profesinių ir lyderystės kriterijų vertinimas, kurį atlieka komisijos nariai. Gavau kvietimus iš Masačusetso technologijos universiteto (MIT – Massachusetts Institute of Technology), Jeilio universiteto (Yale University), Kornelio universiteto (Cornell University), Bostono universiteto (University of Boston), Kalifornijos politechnikos valstybinis universiteto (California Polytechnic State University – CalPoly). 
Kokie laukia metai?
 
Šie metai, o ypač pirmosios savaitės – labai darbingos ir intensyvios. Tikiu, kad jos bus dar intensyvesnės ir produktyvesnės iki liepos mėnesio, nes galiu visą laiką skirti moksliniams tyrimams. Teikiant paraišką, mano tikslas buvo mokslo monografijos rankraštis. Tematika – „Rebuilding sustainable and smart cities after the war“ (liet. „Tvarių ir išmaniųjų miestų atstatymas po karo“). Jau per pirmąsias savaites gana nemažai pasistūmėjau, tad, tikiu, jog, jei viskas ir toliau gerai seksis, vadovaujama MIT profesoriaus Brento D. Ryano, pasieksiu savo tikslus.
 
Jūs – pasaulio akademinėje bendruomenėje. Kokie pirmieji įspūdžiai? 
 
Tarptautinė akademinė bendruomenė visuose universitetuose yra labai panaši – esu jau ne kartą dirbusi kituose užsienio universitetuose. Architektūros mokykla MIT yra didelė, tačiau profesoriai labai daug bendradarbiauja tarp skirtingų padalinių ir visi siekia sinergijos bendruose darbuose, tad tai atsispindi ir jų artimame bendravime. Visi siekia bendro augimo, bendro tobulėjimo ir proveržio mokslinėje srityje, tad vieni kitus skatina ir įtraukia į bendras veiklas, prie kurių galima prisidėti. Smagu, kad Architektūros ir planavimo mokykloje (SA+P, School of Architecture and Planning) esu ne viena lietuvė, teko ne kartą susitikti ir bendrauti su Gediminu ir Nomeda Urbonais, kurie dėsto šioje mokykloje daug metų.
 
Jau teko dalyvauti JT („Jungtinių Tautų“) „Habitat“, MIT LCAU ir RMBC (Bogotos–Kundinamarkos metropolinio regiono) trijų dienų dirbtuvėse „From Centralized Metropolitan Planning to Distributed Voluntary Regional Cooperation“. Jas vedė: Sarah Williams (MIT technologijų ir urbanistikos docentė), Carolina Español Casallas (Kundinamarkos strateginio planavimo sekretorė), Remy Sietchiping (JT „Habitat“ Politikos, teisės aktų ir valdymo skyriaus vadovas), Tom Wright (Regioninio planavimo asociacijos prezidentas), atstovai iš Metropolitan Area Planning Council (MAPC) ir kitų institucijų bei universitetų.
 
Universitete daugybė kursų tobulėjimui, susipažinimui su naujomis technologijomis, atvirų seminarų, platesniam požiūriui ir mąstymui, leidžiančiam įžvelgti bendradarbiavimo ir inovacijų galimybes. 
 
Teko sudalyvauti MIT „Generative AI Impact Consortium“ (MGAIC) simpoziume, kur pagrindiniai pranešėjai buvo MIT prezidentė Sally Kornbluth, MIT prorektorius Anantha Chandrakasan, taip pat verslo lyderiai: Yann LeCun („Meta“ vyriausiasis DI mokslininkas), Tye Brady („Amazon Robotics“ vyriausiasis technologas), Vincent Roche („Analog Devices“ pirmininkas ir generalinis direktorius) ir daugelio kitų įmonių („Panasonic Well“, „Tata Steel Ltd.“, „TWG Global“, „InterSystems“, „The Coca-Cola Company“) bei startuolių atstovai.
 
Masačusetso valstijoje sutelktas didžiausias išsilavinusių žmonių ir universitetų tankis pasaulyje. Sunku nusakyti tą jausmą bei smalsumą, bendraujant su žmonėmis čia, ir gaunant tiek daug įvairių žinių iš skirtingų tyrimo sričių, jų naudojamų technologijų ir programų, taip pat apie jų idėjas bei projektus, prie kurių dirba. Tai pasaulinio lygio projektai atokiausiose pasaulio šalyse, bendradarbiaujant su JT „Habitat“ (Jungtinių Tautų programa), kuriais siekiama padėti vietos bendruomenėms ir stengiantis išspręsti regiono bei valdžios problemas, susijusias su vandens poreikiu, potvynių valdymu, žmonių mobilumu ir kt.
 
Ką veiksite laisvu nuo mokslo darbų metu? 
 
Nuo vaikystės domiuosi meno ir kultūros renginiais, kurių čia tikrai netrūksta tiek MIT universitete, tiek Bostono ir Kembridžo miestuose. Kadangi pirmą mėnesį gyvenu Harvardo kaimynystėje, o MIT ir Harvardo universitetai bei architektūros mokyklos glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiauja, tad galiu lankytis atvirose paskaitose, bibliotekoje ir muziejuje. 
 
MIT universiteto miestelio gyvenimas, jei seki visus įvykius, yra labai turtingas ir aktyvus. Jie turi savo simfoninį orkestrą ir džiazo grupę, kurių pasirodymų su nekantrumu laukiu. Šalia MIT LCAU (Media LAB pastato) yra MIT Muziejus, kuris kas savaitę organizuoja naujas universiteto ekspozicijas skirtingomis temomis. Paskutinė ekspozicija, kurioje lankiausi, buvo apie kosmosą, MIT ir NASA pasiekimus kosmose – tai tikrai įspūdinga mokslinė paroda.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia. Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė. Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia.
Plačiau