Stojantiesiems

Prezidentas lankėsi VILNIUS TECH Lietuvos Jūreivystės akademijoje

Gegužės 29, 2026

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį lankėsi VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijoje (LJA) Klaipėdoje.

Vizito metu buvo pristatyta akademijos veikla, studijų programos, jūrininkų rengimo sistema, moksliniai tyrimai ir vykdomos kvalifikacijos tobulinimo programos. Šalies vadovas taip pat susipažino su akademijoje veikiančia infrastruktūra ir moderniomis mokymo priemonėmis: bepiločių transporto priemonių treniruokliais, Laivo jėgainės ir Laivų valdymo laboratorijomis.

Prezidentas lankėsi LJA

Prezidentas lankėsi LJA

G. Nausėda susitiko su Lietuvos jūreivystės akademijos bendruomene. Susitikime diskutuota apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, potencialo stiprinimą, jūrininko profesijos ateitį, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslo ir studijų institucijų vaidmenį stiprinant valstybės konkurencingumą bei inžinerinių ir technologinių kompetencijų ugdymo svarbą. 

„Lietuva nėra tik valstybė prie jūros. Lietuva yra jūrinė valstybė, ir mūsų valstybės ambicija turi būti ne pasyviai stebėti globalius pokyčius, o juos kurti“, – sakė Prezidentas.

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

Šalies vadovas pabrėžė, kad ateities jūrų sektoriuje vis didesnę reikšmę turės pažangios technologijos, automatizacija, dirbtinis intelektas ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas.

VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas padėkojo Prezidentui G. Nausėdai už dėmesį jūrinės ateities temai.

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

„Mums labai svarbu, kad šiandien galime kalbėtis apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę – turinčią ambiciją, kompetencijas, žmones ir ateities kryptį. Jūrininko profesija ilgą laiką buvo siejama su tradicine laivyba, tačiau šiandien jūrinis sektorius labai keičiasi – atsiranda autonominiai laivai, skaitmeninės technologijos, žalioji laivyba, nauji saugumo ir energetikos iššūkiai. Todėl universitetas daug prisideda prie STEAM profesijų populiarinimo, atliepdamas taip trūkstamų inžinierių ruošimo poreikį, siekdamas pritraukti mokinius rinktis tiksliųjų mokslų studijas. 

Jau bene 10-metį veikia „Ateities inžinerijos“ platforma, kuri buria mokinius prototipų kūrimui, mokytojus – kvalifikacijos tobulinimui. Sukūrėme naują studijų programą „Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija“, norėdami paruošti specialistus besikuriančiam jūrinės vėjo energetikos sektoriui Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje. Statome naują Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centrą. Iš valstybės pusės labai vertintume nuoseklumą ir stabilumą – aplinką, leidžiančią ilgalaikėms iniciatyvoms bręsti ir duoti rezultatų, be pernelyg dažnų krypties pokyčių“, – sakė VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas.

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

Prezidentas G. Nausėda lankėsi LJA

Prezidentas taip pat akcentavo būtinybę stiprinti inžinerinį ugdymą Lietuvoje, skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą technologijų bei tiksliųjų mokslų kryptimis ir užtikrinti nuoseklų talentų ugdymą nuo ankstyvojo amžiaus.

„Turime pakeisti kultūrinį naratyvą: inžinierius turi būti matomas kaip valstybės kūrėjas. Nes iš tiesų taip ir yra“, – teigė Prezidentas.

Susitikime, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus bei buvęs LJA mokyklos direktorius Vaclav Stankevič, aptarti technologiniai pokyčiai jūrų sektoriuje, jūrinės energetikos plėtra, vėjo jėgainių parkų vystymas Baltijos jūroje, inovacijų reikšmė ateities jūrų transporto ir logistikos sektoriui, regiono saugumo situacija bei jaunimo įsitraukimo į valstybės gyvenimą svarba.

VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, rengianti aukštos kvalifikacijos jūrininkus ir kitus jūrų bei vidaus vandenų transporto sektoriaus specialistus. Šiuo metu akademijoje studijuoja daugiau kaip 500 studentų, apie 30 proc. jų – tarptautiniai studentai.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau