Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) emeritas, ilgametis Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius Jurgis Vanagas pristato jau antrąją knygą apie savo mylimą Vilniaus mikrorajoną – Antakalnį. Visai neseniai dienos šviesą išvydo leidinys „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“.
Knyga glaudžiai susijusi su autoriaus anksčiau išleista monografija „Primirštas Antakalnis“ (leidykla „Žuvėdra“, 2015, antroji laida – 2016). Naujoji knyga yra išsamesnė ne vien primirštų ir anksčiau atskleistų, bet ir nuodugniau išanalizuotų naujų įvykių bei faktų, susijusių su Antakalniu, chronologija ir istorinių asmenybių gyvenimo aprašymas.
Į išsamią mokslinę studiją nepretenduojantis autoriaus – profesionalaus urbanisto – pasakojimas grindžiamas žiniomis apie svarbiausius šios Vilniaus dalies kilmės, raidos ir evoliucijos tarpsnius. Specifiškai pabrėžiamas platus viso miesto kontekstas, jo plano audinio sąsajos su krašto išorės keliais, priežastiniai plėtotės ryšiai ir jų padariniai. Atskleidžiami praeities vietos didikų – Goštautų, Sapiegų, Sluškų, Pacų, Pliaterių, – taip pat lietuvybei daug nusipelniusio Petro Vileišio ir kitų istorinių asmenybių, susijusių su šia vietove, gyvenimo bruožai, jų veiklos ir apsilankymų Vilniuje pėdsakai.
Neapeinami ir įvairiomis epochomis mieste galioję įstatymai, nuostatai, miestiečių prievolės, gatvių tinklo užuomazga, inžinerinio ūkio pradmenys.
Skaitytojui primenamas svarbų postūmį miesto suklestėjimui davęs garsusis Gedimino laiškas – kvietimas, skirtas Vakarų Europos elitui, pirmųjų Antakalnio šventyklų atsiradimo reikšmė, ankstyvo viešojo transporto kilmė. Nepamirštos šiauriniame pakraštyje, vadintame Pospieška, XX a. pradžioje buvusios vilniečių mėgtos pramogų vietos (hipodromas, čia vykę pirmieji Lietuvoje primityvių lėktuvų parodomieji skrydžiai). Naujai pažvelgta į priemiestyje įsikūrusių reprezentacinių rezidencijų ir rūmų architektūrą bei jos transformacijas, į eilinių vilniečių būstus ir jų įrengimą.
Prieduose pateikiami gausūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnų titulai, yra didžiųjų ir lauko etmonų sąrašas, nurodomi jų veiklos metai. Knygos turinys paremtas 194 literatūros šaltinių studija. Leidinys iliustruotas mažai žinomais ikonografiniais dokumentais ir gausiomis senosiomis nuotraukomis.
Kviečiame į knygos pristatymą, vyksiantį balandžio 8 dieną, 13 valandą, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmuose. Registracija į renginį čia.
Galerija
