Prof. P. Meuser: „Mūsų saugumui būtini proaktyvūs sprendimai“

Kovo 6, 2024
 
Kokia laukia Ukrainos miestų ateitis? Kaip apsaugoti civilius esant karo pavojui? Kokius principus architektūroje galėtume taikyti, kad aplinka būtų jauki žmogui ir taip pat saugotų? Šiuos ir dar daugiau klausimų kėlė Philipp Meuser (DOM Publishers, Meuser Architekten GmbH) Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete (AF).

 

Philipp Meuser yra Charkivo O. M. Beketovo universiteto garbės profesorius ir laikomas rytų Europos bei Eurazijos būsto statybos ekspertu. Turėdamas daugiau nei 20 metų patirtį architektūros srityje, P. Meuser specializuojasi ambasadų statyboje, daugiausia dėmesio skirdamas saugumui ir apsaugai (Meuser Architekten GmbH), o šiuo metu analizuoja Ukrainos būsto rinką saugumo aspektu. Vokiečių architektas yra „DOM publishers“ – vienos didžiausių ir žinomiausių architektūrinių leidyklų pasaulyje – kūrėjas. 

P. Meuser atvyko į Lietuvą Vilniaus knygų mugės proga ir dalyvavo įvairiuose renginiuose kartu su AF socialiniu partneriu leidykla LAPAS. Architektas pasidalino su AF bendruomene ir svečiais savo patirtimi, įžvalgomis apie galimas būsto vystymo strategijas Ukrainoje ir saugumo parametrus statybos sektoriuje. 

Profesorius savo pranešimą pradėjo pasidalindamas, kad nė vienas architektas ar urbanistas nėra ruošiamas tam, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir kas laukia ateityje. P. Meuser pristatė kompleksinį statinių griūties priežastingumą: tai priklauso ne tik nuo statinio konstrukcijos, bet ir nuo ginklo tipo bei jo panaudojimo kampo. Miestų, pastatų saugumui neįmanoma numatyti visų galimų variantų, todėl pirmiausia turime galvoti apie proaktyvius sprendimus. 

Architektas atkreipė dėmesį, kad gyvenamųjų pastatų saugumui, apsaugai negalime taikyti tų pačių principų kaip militaristinės infrastruktūros ar kituose, aukštesnius saugumo reikalavimus keliamuose objektuose. Pirmas ir svarbiausias uždavinys – užtikrinti efektyvios civilių evakuacijos galimybę ir planuoti išėjimų, išvažiavimų iš teritorijos dvigubai daugiau nei įėjimų, įvažiavimų. Taip pat turėtume stengtis civilinius pastatus numatyti toliau nuo valstybinės reikšmės statinių, infrastruktūros objektų, kurie yra potencialūs taikiniai, o pavojinga techninė infrastruktūra (pavyzdžiui, dujotiekis) neturėtų būti arti gyvenamųjų kompleksų.

P. Meuser patarė nestatyti aukštesnių nei 5 aukštų pastatų – žemesni, vienas priešais kitą esantys pastatai, gali blokuoti sprogimo bangą ir pavojus kiltų mažesniam kiekiui žmonių. O šiuolaikiniuose pastatuose gausiai naudojamas stiklas – dideli langai – tik sukuria papildomo pavojaus faktorius. Profesorius kviečia ieškoti atsakymų, kaip suderinti pastato, jo konstrukcijos tvirtumą su tvarumu: ar tik karinės infrastruktūros objektus galime apsaugoti inovatyviais skydais; ar mediena gali atlaikyti potencialias grėsmes; į ką tvaresnio galima keisti gelžbetonį?

Architektas kaip vieną  reikšmingų sprendimų nurodė slėptuves, priedangas. Jo teigimu reikalinga, kad specialios paskirties patalpos, nedideli pavieniai statiniai atsirastų visuose pastatuose ir skirtingose miesto vietose, viešosiose erdvėse. P. Meuser įsitikinimu turi būti ne kelios didelės slėptuvės ar priedangos, o daug visame mieste – tokiu būdu nekoncentruosime žmonių vienoje vietoje. Tačiau bet kuriuo atveju civiliams turi būti užtikrinta galimybė saugiai ir efektyviai evakuotis.

Planavimas ir statybos yra per lėti procesai ekstremalios situacijos metu. Kuo ilgesniam laikotarpiui numatomos strategijos, tuo lėtesnis sprendimų priėmimas, tačiau labiau apgalvoti sprendimai, tikėtina, bus tvaresni ir efektyvesni. Todėl labai svarbu turėti proaktyvių būdų, galinčių padėti šiandien, ir kaupti reikalingus duomenis ilgalaikiams pokyčiams miestuose. P. Meuser palinkėjo rinkti ir dalintis informacija, eksperimentuoti ir ieškoti.

Naujienos nuotrauka: Rimgaudas Barauskis

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau