Stojantiesiems

PST patikėti naujo VGTU laboratorijų korpuso rangos darbai

Rugpjūčio 25, 2020

AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pasirašė sutartį su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) dėl Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos (EMTI) fakultetų laboratorijų korpuso statybos darbų Plytinės g. 25, Vilniuje. Į beveik 15,9 mln. eurų vertės sutartį taip pat įtrauktas darbo projekto BIM (angl. Building Information Modelling – Statinio informacinis modelis) parengimas. Objekto statybas planuojama baigti per 24 mėnesius.

„Šiuo metu VGTU studijų ir mokslo pastatai išdėstyti įvairiose, viena nuo kitos nutolusiose Vilniaus miesto vietose. Ieškojome galimybės glaudžiau sutelkti bendruomenę, palengvinti studijų ir mokslinių tyrimų procesų organizavimą, universiteto administravimą. Todėl nuspręsta EMTI fakultetų padalinius perkelti į naujus pastatus, kurie įsikurs VGTU Saulėtekio studentų miestelyje, Plytinės gatvėje. Pirmojo pastato – Laboratorijų korpuso – statyba prasidės jau netrukus. Antrasis pastatas yra šių fakultetų mokomasis korpusas, kurio statybą planuojame pradėti baigus rangos darbų pirkimo procedūras – 2021 m. pradžioje. Laboratorijų korpuse įsikurs šių trijų fakultetų mokslo ir mokomosios laboratorijos, aprūpintos modernia elektroninių, mechaninių ir transporto sistemų bei jų medžiagų tyrimo įranga“, – pasakoja VGTU kancleris Arūnas Komka. 

Anot jo, statybos darbai bus finansuojami Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir VGTU nuosavomis lėšomis, gautomis už parduotą VGTU reikmėms nereikalingą ar netinkamą nekilnojamąjį turtą.

„Turėdami patirties su mokslinių tyrimų ir studijų reikmėms pritaikytų pastatų vystymu, džiaugiamės galėdami prisidėti prie inžinerijos mokslų specialistų „kalvės“ Lietuvoje statybų. Ypač dėl to, kad didžioji dalis mūsų bendrovės darbuotojų būtent ten pradėjo savo, kaip inžinierių, kelią. Net neabejojame, kad šio objekto įgyvendinimas sudarys prielaidas kokybiškų studijų plėtojimui ir „protų nutekėjimo“ stabdymui, kuris mums, kaip potencialiems inžinerijos studijų absolventų darbdaviams, yra itin aktualus“, – sako PST generalinis direktorius Egidijus Urbonas.

Suprojektuotas EMTI fakultetų laboratorijų korpusas priklausys ypatingų statinių kategorijai, numatomas 4 aukštų pastatas apims 8,525 tūkst. kv. m plotą. Taip pat planuojama pasiekti ne mažesnę nei B naudingumo klasę. 

„Atsižvelgdami į mokslo infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir VGTU poreikius, naudosime modernias, aplinką tausojančias medžiagas bei įrengsime energiją taupančias inžinerines sistemas. Lietuvos rinkoje esame į šiuolaikiškus statybos metodus ir statybos procesų optimalumą orientuotas rangovas, todėl galimybę įgyvendinti tokius projektus vertiname kaip aukštą mūsų gebėjimų įvertinimą“, – pažymi E. Urbonas.

PST yra viena didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje. Įmonių grupėje šiuo metu dirba daugiau nei 950 žmonių, ji yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų šalies statybų sektoriuje. 2019 m. PST ir jos valdomų įmonių konsoliduotos pardavimo pajamos siekė 108,5 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesnės nei ankstesniais metais.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau