Stojantiesiems

QS pasaulio universitetų reitinge – stiprus dviejų Lietuvos universitetų šuolis aukštyn

Birželio 8, 2017
Birželio mėnesį paskelbtas tarptautinis universitetų reitingas „2017–2018 QS World University Rankings“, kuris pažymėjo neeilinį įvykį – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos ženkliai šoktelėjo reitingų lentelėje bei pateko tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų.
 
Aukščiausiai tarp Lietuvos universitetų atsidūrė Vilniaus universitetas (VU) – naujajame reitinge jis yra 401–410 vietoje (praėjusiais metais buvo 481–490). Antras geriausiai įvertintas ir didžiausią šuolį padaręs –  Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kuris užima 551–600 vietą tarp visų reitinguotų pasaulio universitetų (anksčiau buvo 701+ kategorijoje). Į reitingą taip pat pateko ir KTU bei VDU, kurie atitinkamai užima į 701–750 ir 801–1000 vietų kategorijas (praėjusiais metais abu universitetai buvo 701+ kategorijoje).
 
„Į šį tarptautinį QS reitingą patenka tik 4 Lietuvos universitetai, o du iš jų demonstruoja vis geresnius rezultatus. Žinant, kad reitinguojamų pasaulio aukštųjų mokyklų vis daugėja, šuolis aplenkiant 100–150 universitetų yra išties didelis. VU ir VGTU dabar yra užsitikrinę tvirtas pozicijas tarp geriausių 2,1 proc. pasaulio universitetų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą universitetų tinklo optimizavimo planą, 2021 m. du Lietuvos universitetus norima matyti geriausiųjų 500-uke. Šių metų rezultatai patvirtina, kad šis tikslas yra realiai įgyvendinamas, nes stipriausios Lietuvos aukštosios mokyklos dėl to jau aktyviai bei nuosekliai dirba. Jeigu sulauksime vyriausybės paramos, o aukštojo mokslo reforma bus įgyvendinta, tikimės, kad užsibrėžtą kartelę galėsime pakelti dar bent šimtu pozicijų aukščiau“, – sako VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.

Geriausių pasaulio universitetų trejetuke, kaip ir praėjusiais metais, išlieka Masačusetso technologijos institutas, Stanfordo universitetas ir Harvardo universitetas.
 
Universitetams balai buvo skiriami įvertinus jų akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, studentų ir dėstytojų santykį padaliniuose, citavimo dažnumo rodiklį, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių.
 
„QS World University Rankings“ yra didžiausias nepriklausomas pasaulinis universitetų reitingas. Šiais metais iš visų 26 tūkst. pasaulio universitetų tik 1000 pateko į reitingą. QS reitingų komanda išanalizavo daugiau nei 12 mln. mokslinių darbų, apklausė 115 tūkst. darbdavių bei akademikų.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau