Stojantiesiems

„Race VGTU“: nuo kompiuteriu kurtų detalių iki realių išbandymų trasoje

Birželio 15, 2018

Beveik pačioje Vilniaus širdyje, netoli Santuokų rūmų, pasigirsta sportinio automobilio išmetimo garsas. Gatvės lenktynėm tikrai nekvepia. Čia Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai pasilikę po paskaitų ruošiasi artimiausioms „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynėms.

Į Basanavičiaus gatvėje esantį vidinį Transporto inžinerijos fakulteto kiemą pasikviečia šio sezono „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynių debiutininkų „Race VGTU“ įkūrėjas Vidmantas Pociūnas. Kieme stovi puikios techninės būklės „Ford Sierra“, bet einame toliau. Pakilus garažo vartams, pasitinka dvi „Miatos“ ir vienas „kitcaras“. Aplinka primena startuolio dirbtuvių ir senosios mokyklos garažo hibridą: oras salstelėjęs nuo tepalų ir benzino, bet aplink – lazeriai, trimačiai spausdintuvai ir kita įranga. Oficialiai tai vadinama fakulteto laboratorija. Visa įranga čia atsirado gerokai seniau ir naudojama VGTU auklėtinių studijoms. Tačiau, kaip pasakoja Vidmantas, šiemet laboratorija įgavo naują paskirtį.

„Metų pradžioje nusipirkau jau šiek tek modifikuotą „Mazda MX-5”. Tada pagalvojau, kad tai galėtų būti puikus bandymų objektas studentams. Mūsų fakulteto studentai gali spręsti realias sportinio automobilio problemas, kurti aerodinaminius ir kitus techninius sprendimus bei ruoštis visoms šio sezono „Autoplius.lt Fast Lap“ greičiausio rato „Time Attack“ lenktynėms. Taip ir prasidėjo „Race VGTU“ projektas“, – apie pradžią kalba magistrantas.

Šiuo metu komandoje yra 5 nariai, tačiau įvairioms užduotims epizodiškai prisijungia ir kiti studentai. Jie kuria automobilio dizainą, fotografuoja ir daro kitus dalykus pagal savo specialybes.

Vienetinės detalės

„Sex, Drugs and Rock and Roll“ lipdukai automobilio prietaisų skydelyje gali reikšti gana laisvą požiūrį į sportinio automobilio konstravimą. Tačiau viskas čia orientuota į tikslą – pavyzdingai atitikti techninius lenktyninio automobilio reikalavimus.

„Automobilis jau turėjo reguliuojamą pakabą ir papildomus sustiprinimus viršuje ir apačioje. Toliau tobulinom patys, nes norime atitikti visus techninius reikalavimus. Įsigijom surenkamus lankus, persibraižėm ir užsisakėm specialius paruošimus. Tik tuomet juos virinome ir montavome. Vėliau montavom sportines sėdynes. Užtrukom ilgai, nes diegėm savo inžinerinius sprendimus bei derinomės su technine komisija. Dabar turime labai nestandartinį rezultatą – sėdynės tvirtintos prie grindų privirintu specialiu postamentu ir prisukamos iš dugno pusės. Sėdėsena gavosi tobula! Pačią pirmą lenktynių dieną gavome techninės komisijos lipduką, o automobilis dar turi LASF C kategorijos sportinį pasą“, – labai struktūruotai kalba Vidmantas.

Vėliau pasakojimas pasisuka kiek įdomesne linkme. Studentai tokius įprastus sprendimus kaip papildomas stabdžių aušinimas ir aerodinamika kuria nuosekliai ir matuodami kiekvieną smulkiausią detalę.

„Vienas sumanus studentas įdarbino trimatį spausdintuvą ir paruošė oro paėmimo difuzorių priekiniame buferyje. Vėliau išvedžiojo oro kanalus ir prijungė prie apsauginės disko skardos. Aušinimas jau yra. Sutvirtinome pagrindinį stabdžių cilindriuką, kad kuo daugiau kojų jėgos perduotų pedalui, o ne skardai, kuri deformuojasi. Aišku, priekyje sumontavome spliterį, kad didėtų prispaudimo jėga. Jį braižėm popieriuje, matavome, o tik tada pjovėme su staklėmis. Važiavimų metu stebime jo deformacijas ir viską registruojam brėžiniuose. Taip tiksliai žinom, kokius pakeitimus dar reikėtų atlikti“, – detales demonstruoja „Race VGTU“ komandos vadovas ir pilotas.

Trečiajam „Autoplius.lt Fast Lap“ etapui komanda ruošia įspūdingo dydžio galinį oro aptaką, tačiau laboratorijoje dar turi gimti idealūs laikikliai jam. Vienetines plienines detales jie kuria kompiuterinėmis dizaino programomis, brėžinius pagamina iš popieriaus arba trimačiu spausdintuvu. Vėliau viskas keliauja į partnerių „Inspektras“ dirbtuves, kur gimsta vienintelė tokia pasaulyje detalė.

Goodlife photography nuotr.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau