Iš Kauno Vilnių pasiekti per 38 minutes, važiuojant traukiniu, turėti galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančiu gamtovaizdžiu ar mažinti išmetamą CO2 kiekį ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai – tokius variantus svarstė studentas iš Ispanijos Aitar Sauca Rodrigez, tyrinėjęs „Rail Baltic“ projektą.
„Rail Baltica“ projektas taps reikšmingu proveržiu, siekiant geresnio regiono socialinio ir ekonominio vystymosi. Jis ne tik Baltijos šalių teritorijai suteiks „stuburą“, bet ir suartins Europą, eliminuodamas „geležinės uždangos“ pasekmes“, – sako iš Ispanijos kilęs, 25-erių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) civilinės inžinerijos studijų programos studentas Aitor Sauca Rodriquez.
„Labai svarbu, kad „Rail Baltica“ projektas peržengia Baltijos šalių sienas ir yra pastebimas Europoje tarp įvairių visuomenės sluoksnių. Dar svarbiau, kad „Rail Baltica“ nėra vien paprastas domėjimosi objektas, bet šis strateginis projektas tampa mokslo ir studijų objektu. Kokybiškai parengtos įžvalgos ir skaičiavimai suteiks galimybes įsitikinti, kad šiame projekte yra priimami geriausi ir efektyviausi sprendimai“, – sako Karolis Sankovski, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas.
Geriausias sprendimas – pigiausias
Po bakalauro studijų gimtajame krašte A. S. Rodriquez susidomėjo geležinkelio transporto inžinerija. Radęs šią magistro studijų programą, jis nusprendė studijas tęsti Lietuvoje, VGTU. „Rail Baltica“ projektas tapo pagrindine jo baigiamojo darbo domėjimosi tema.
„Visų nuostabai, atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pats geriausias variantas, kaip sujungti Vilniaus ir Kauno vėžes, būtų pats pigiausias. Iš viso analizavau 4 galimus variantus. Pirmieji du buvo orientuoti į aukštą paslaugų lygį: didelis greitis – Vilnius-Kaunas vos per 38 minutes, aukštas aptarnavimas, su daugiau sustojimų, mažesnis poveikis gamtai ir miestams, tačiau ir aukštesnė kaina. Kitas sprendimas buvo su priešingu scenarijumi: žema kaina, kuri pakenktų aptarnavimo kokybei ir būtų didesnis poveikis aplinkai. Galų gale, ketvirtasis sprendimas, siūlantis puikų scenarijų kainos ir kokybės santykiu, gimė bendradarbiaujant su „Rail Baltica“ projektuotojais. Visgi, pasak ekspertų, svarbiausias – ekonominis aspektas, todėl pigiausias – trečiasis variantas ir laikytas geriausiu“, – savo tyrimo išvadas aiškina A. S. Rodriquez.
Kad „Rail Baltica“ taptų sėkmingu projektu, A. S. Rodriquez įsitikinęs, jog svarbu atidžiai apsvarstyti žmogaus poveikio aplinkai aspektus.
Atsiliekame nuo Europos
Studento baigiamojo darbo tema – „Rail Baltica“ projektas – Vilniaus-Kauno jungties analizė”. Šiuo tyrimu jis siekė sužinoti apie geležinkelio inžinerijos projektą nuo pat pirmųjų sprendimų priėmimo žingsnių iki techninio dizaino pasirinkimo, ištirti dabartinės situacijos galimybes ir pasiūlyti keletą alternatyvų, kurios būtų išanalizuotos pagal geografinės informacijos sistemų (GIS) duomenis. Tai leido jam surasti geriausius sprendimus, kaip „Rail Baltica“ sujungti su Vilniumi.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad geležinkelio transportavimo situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse toli gražu nėra pati geriausia, palyginus su kitomis Europos šalimis. Prie to prisidėjo ilgi sovietų okupacijos metai, kai šis klausimas išvis nebuvo vystomas. Šis tarptautinis projektas ir dabar susidūrė su gausybe problemų, tačiau pagaliau išjudėjo ir laukia sėkmingo užbaigimo“, – pasakoja VGTU studentas.
Paklaustas apie ateities planus, A. S. Rodriquez sako, kad planuoja ir toliau dirbti bei tobulėti geležinkelio transporto inžinerijos srityje, o tam išsilaikė netgi traukinio vairuotojo teises.
Tyrimu remsis projektuotojai
Studento darbo vadovas, VGTU doc. dr. Vytautas Palevičius sako, kad jo praktikoje tai pirmas kartas, kai užsienio studentas nedvejodamas pasirinko pasiūlytą magistrinio darbo temą.
„Džiugu, kad A. S. Rodriquez spėjo parašyti ir apginti baigiamąjį darbą prieš paskelbiant konkursą dėl geležinkelio linijos Kaunas -Vilnius infrastruktūros plano, o tai reiškia, kad baigiamasis darbas turės ne tik mokslinę, bet ir praktinę reikšmę. Konkursą laimėjusiems, tai bus papildoma medžiaga, kurią galės panaudoti, rengiant minėtą planą“, – pabrėžė V. Palevičius.
Anot VGTU dėstytojo, neretam studentui, prieš renkantis studijas, trūksta išsigryninimo, ką jie norėtų veikti po studijų.
„Prieš stojant į magistrantūrą, pirmiausia, studentams siūlyčiau aiškiai susidėlioti savo gyvenimo prioritetus. Štai A. S. Rodriquez prioritetas buvo sukoncentruotas į studijas ir mokslą, todėl jis daug laiko galėjo skirti konsultacijoms, o tai retas reiškinys, kalbant apie magistrantūros studentus. Ne veltui jo baigiamasis darbas buvo įvertintas aukščiausiu balu“, – pažymėjo V. Palevičius.
„Rail Baltica“ laukia visa Europa
Anot doc. dr. V. Palevičiaus, „Rail Baltica“ susilaukia didžiulio dėmesio Europos mastu. Geležinkelio transporto projektas sujungs Varšuvą per Kauną ir Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu – su Helsinkiu. Planuojama, kad kelionės trukmė nuo Talino iki Rygos bei nuo Rygos iki Vilniaus bus po 2 val. „Rail Baltica“ padarys ir didžiulę įtaką darbo rinkai – atsiras 13 000 naujų darbo vietų projekto statybos darbų įgyvendinimo metu. „Rail Baltica“ planuojama užbaigti 2027 m. Šio projekto vykdytoja Lietuvoje yra bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
„Europos sąjungos šalys labai laukia šio projekto, nes europine geležinkelio vėže bus sujungtos visos Baltijos šalys. Tai yra Europos komisijos prioritetinis projektas, nes daugiau nėra nei vienos tokios transporto srities infrastruktūrinio projekto, kuris būtų finansuojamas 85 proc. intensyvumu“, – pasakoja mokslininkas.
„Rail Baltica“ informacija
Galerija
