Stojantiesiems

Rektoriaus sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo proga

Vasario 14, 2025
Mielieji,

sveikinu su labai brangia Lietuvai švente – laisvės ir istorijos stebuklo diena Vasario 16-ąja! Kasmet šią dieną prisimename tuos, kurie kūrė tautos istoriją, drąsiai žvelgė į ateitį net ir gūdžiausiais okupacijos metais, atkakliai gynė laisvės idealus ir nuosekliai vedė Lietuvą Nepriklausomybės keliu. Šiandien, matant aukštai iškeltas trispalves, mūsų širdis užlieja dėkingumas ir pasididžiavimas Tėvyne, mūsų vizionieriais. Jų ambicingos, drąsios idėjos iki šiol mus telkia ir įkvepia nepasiduoti negandoms, ginti ir saugoti laisvę, žvelgti viena kryptimi, nes vasario 16-oji – mūsų tvirtybės liudijimas ir įsipareigojimas, svarbiausias valstybės nepriklausomybės idėjos simbolis.

„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ – Vasario 16-osios signatarai labai gerai suprato švietimo ir mokslo svarbą sėkmingos valstybės kūrimui ir klestėjimui. Koks iškalbingas faktas – dar vokiečių okupacijos metais, kai tik Lietuvoje buvo panaikintas draudimas mokykloms mokyti lietuvių kalba, asmeninėmis iniciatyvomis per dvejus metus buvo įsteigta net 1000 pradžios mokyklų! Ir tai tuo metu, kai nebuvo nei švietimo ministerijos, nei vyriausybės. Nuoseklus atskirų šviesių asmenybių darbas davė puikių rezultatų. Vasario 16-ąją paskelbus „nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“, darbščių šviesuolių dėka valstybė atgimė, išaugo ir suklestėjo.

Ir šiandien, užtikrinant stiprios, orios, vientisos valstybės tęstinumą, didžiausias vaidmuo tenka švietimui ir mokslui. Išsilavinęs žmogus, gebantis pasitelkti naujausius mokslo pasiekimus, yra sėkmingos valstybės variklis. Todėl mūsų uždavinys – ne tik ruošti puikius savo srities specialistus, bet ir suteikti jiems kuo įvairiapusiškesnį išsilavinimą, skiepyti pilietiškumą, sudaryti kuo palankesnes sąlygas talentams skleistis. Šviesūs ir laisvi geba savo žinias ir protą įdarbinti visuotinio gėrio kūrybai ir šiame informacinio pertekliaus triukšme atskirti, kas yra kas, rasti sprendimus sunkumams įveikti. Tautos stiprybė kyla iš tiesos ir šviesos.

Gyvename išties sėkmingu ir turtingu Lietuvos valstybingumo laikotarpiu, bet ir vėl naujų iššūkių akivaizdoje. Pasaulis išgyvena neramius laikus: kol ukrainiečiai kaunasi su brutaliausiu priešu už savo ir už mūsų visų Europoje laisvę, didžiosios pasaulio demokratijos nesugeba susivienyti ir duoti greito bei ryžtingo atkirčio agresoriui, perkainojami vertybiniai principai, trypiamos žmogaus teisės, todėl turime būti budrūs ir neužmiršti, kad laisvė nėra duotybė. Artėjančios jau trečiosios Rusijos karo Ukrainoje metinės – stiprus supurtymas, kokia siaubingai didelė yra laisvės kaina. Niekas kitas, tik mes patys esame atsakingi už savo valstybės nepriklausomybę ir kiekviena karta išgyvena savas kovas už ją.

Lietuva nuėjo ilgą istorinį kelią, kuriame ne kartą kilo grėsmių išnykti gimtajai kalbai, savitai kultūrai, tikėjimui, tautiškumui, valstybei, tačiau visais laikais žmonės atrasdavo stiprybės atsitiesti. Atgimdavo viltis, tautos bendrumo jausmas, o viltis virsdavo tikrove. Todėl į Lietuvos istoriją šiandien įrašyti ne tik skaudūs ir tragiški puslapiai, bet ir atgimimai po juodžiausių istorinių katastrofų, garbingi ir drąsūs įvykiai, datos, vardai, liudijantys gyvą Lietuvą.
 
Savo kasdiene veikla toliau kurkime ir stiprinkime demokratinę valstybę, branginkime Vasario 16-osios palikimą, kaip priesaką būti tvirtiems ir drąsiems, ryžtingiems ir atkakliems, kuriant mūsų visų ateitį.

Vienybė težydi!

Rektorius Romualdas Kliukas

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau