Renginių inžinerijos studijos VILNIUS TECH – plačios galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje

Liepos 7, 2021

Pramogos yra svarbi ir neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis. Vis dažniau rengiami festivaliai, koncertai, teatro spektakliai – dėl to didėja prie transliacijų dirbančių specialistų paklausa darbo rinkoje. Įgyvendinant projektus reikia ne tik spręsti sudėtingus įgarsinimo, apšvietimo, laikinų statinių, saugos inžinerijos ir techninio organizavimo klausimus, bet ir išmanyti žiūrovų ar klausytojų auditorijos elgseną, kūrybinių projektų rengimą ir valdymą, muzikos verslą, renginių rinkodarą ir reklamą. 

Sąsajas tarp technikos ir kūrybos atradęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakultetas (KIF) jau išleido 3 renginių inžinierių laidas. Absolventų įsidarbinimo rodiklis pagal specialybę itin geras. Jaunieji specialistai dirba ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje – Olandijoje, Jungtinėje karalystėje. 

Renginių inžinerijos programos studentas Martynas Špiliauskas džiaugiasi savo pasirinkimu ir yra užtikrintas dėl profesinės ateities. Teigia, jog studijos padėjo atrasti save. 

„Šiandien aš nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be renginių – tai jau tapę didžiule dalimi manęs, visu mano laisvalaikiu, mano darbu. Renginiai man teikia didžiulę laimę. Tai – geriausias vaistas nuo bet kokios gyvenimiškos problemos“, – užtikrintai pabrėžia vaikinas.

Stoti į studijų programą paskatino tikslas plėsti žinias ir ateitį sieti su renginiais

Studentas M. Špiliauskas pasakoja, jog po mokyklos į renginių inžinerijos bakalauro studijų programą jį ir jo studijų draugus atvedė domėjimasis renginių industrija. 

„Jau nuo 9-tos klasės žinojau, kad mokysiuosi čia ir niekada nesudvejojau. Dar būdamas moksleivis pradėjau įgarsinti mokyklos, vėliau miestelio, rajono renginius. Dar vėliau pradėjau šviesti renginius. Baigęs mokyklą dirbau renginių organizatoriumi. Mes, renginių inžinerijos studentai, esame skirtingi, tačiau mus visus domina renginių industrija. Dar iki studijų beveik visi užsiėmė su renginiais susijusia veikla: kas organizavo, dainavo, įgarsino, švietė ar „bilietavo“ renginius“, –  teigia studentas M. Špiliauskas.

Jis taip pat pabrėžia, jog visų įstojusių tikslas bendras – gilinti jau turimas savarankiškai iki studijų įgytas žinias, atrasti ir sužinoti daug naujų dalykų ir sieti ateitį su renginiais. Pasak vaikino, naujausia technika reikalauja daugiau žinių ir mokslinio požiūrio, nei anksčiau renginiuose paplitusios technologijos. Reikiamos žinios – universitetinio lygio.

Vienintelė Lietuvoje ir viena iš nedaugelio pasaulyje Renginių inžinerijos programa atsirado iš poreikio verslui. 

„Viso pasaulio pramogų bei scenos menų rinka sparčiai plečiasi, daugėja technologiškai pažangių teatrų ir koncertų salių, gerėja įvairių kultūros centrų techninis aprūpinimas. Šioje srityje dirba neblogai atskiras sritis, tokias, kaip įgarsinimą, apšvietimą įvaldę savamoksliai. Tačiau sudėtingėjant bei įvairėjant technikai, jų kvalifikacija tampa nepakankama. Sparčiai besivystančios technologijos leidžia automatizuoti daug darbų, tačiau jas valdyti būtinos įvairios technikos ir vadybos žinios, kurias gali suteikti universitetas“, – pasakoja VILNIUS TECH KIF dėstytojas, renginių organizatorius ir techninis direktorius bei VšĮ „Muzikos zona“ vadovas Dovydas Bluvšteinas. 

Renginių inžinerijos bakalauro studijų programa orientuota į visapusiško specialisto parengimą. Programos siekis – paruošti specialistą, kuris būtų laisvas rinktis ir tam turėtų universalių žinių – apšviesti ar įgarsinti ne tik teatro spektaklį, tačiau užtikrinti ir masinio festivalio kokybišką techninį įgyvendinimą. 

Studijų įvairiapusiškumas

Dėstytojas D. Bluvšteinas prisimena, kad rengiant renginių inžinerijos studijų programą pastebėta, jog dauguma renginių industrijos specialistus ruošiančių programų yra nišinės – ruošia kryptingai į specializacijas, dažniausiai studijinį įrašymą, teatrinį apšvietimą. 

„Kuriant šią studijų programą atsižvelgta į rinkos dinamiką – technologijų ir technikos pažangą. Nuspręsta rengti bendrą paruošiamąjį kursą, kur įgyjamos teorinės ir praktinės žinios – universalios, o po bakalauro studijų galima gilinti žinias tolesnėse studijų pakopose, įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – prisimena vienas iš programos įkūrėjų. 

Studijų programa sudaryta iš fundamentinių žinių ir atitinkamai specialybei reikalingų žinių. Studijuojant įgyjama elektronikos, inžinerijos, mechanikos, matematikos, fizikos, informacinių technologijų, vadybos, komunikacijos pagrindų. 

Studentas M. Špiliauskas patvirtina, jog studijose jaučiamas įvairiapusiškumas – be filosofijos ir kitų fundamentalių žinių studentai mokomi net potencialių dalyvių psichologijos, renginio saugumo ir kt. 

„Mūsų studijos yra labai plataus profilio. Pirmaisiais metais tenka susipažinti su tokiais kursais, kurių niekada neįsivaizduotum, kad inžinierius turėtų krimsti. Pavyzdžiui, filosofija, kuri tikrai suteikia savito žavesio, kuomet pilna salė inžinierių bando suprasti savo mąstymą. Visgi, esame būsimieji inžinieriai, todėl didelį dėmesį skiriame skaičiams ir formulėms. Mokomės labai daug ir įvairių formų tiksliųjų mokslų – nuo aukštosios matematikos iki pastatų, tiltų konstravimų“, – pasakoja VILNIUS TECH Renginių inžinerijos studentas.

Jis ragina tiksliųjų mokslų, kurie programoje neišvengiami, nebijoti ir teigia, kad juos suprasti visada padeda dėstytojai.

Studijų metu studentai gali įgyti tarptautinės patirties, atlikdami praktiką arba išvykdami į studijų mainus užsienyje. KIF plėtros prodekanė ir tarptautinių ryšių koordinatorė Angelė Tamulevičiūtė–Šekštelienė sako, jog tarptautinė patirtis yra svarbi kiekvienam studentui. 

„Gan dažnai iškylantis klausimas jaunam žmogui, besirenkant studijas, kur stoti: į Lietuvos ar užsienio aukštąją mokyklą? Tačiau gal kiek rečiau susimąstoma, kad galima vienu šūviu nušauti du zuikius: studijuoti Lietuvoje, ir įgyti studijų ir darbinės patirties užsienyje. Labai skatiname mūsų studentus įgyti patirties studijuojant vieną arba du semestrus užsienio aukštosiose mokyklose. Ir ne tik studijuojant, bet ir atliekant praktikas užsienio įmonėse, dirbant su įvairaus mąsto renginiais“, – pabrėžia tarptautinių ryšių koordinatorė A. Tamulevičiūtė–Šekštelienė

Kiekvienam studentui per visus studijų metus yra suteikiami 12 mėn. mobilumo. Studentai gali rinktis – vykti studijuoti į vieną ar kelias aukštojo mokslo institucijas arba įgyti profesinės patirties užsienio įmonėse. 

A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė teigia, jog VILNIUS TECH ir KIF aktyviai plečia institucinių partnerių ratą tam, kad studentai per visą studijų laikotarpį įgytų kuo daugiau tarptautinės patirties. Jau antrais studijų metais studentai gali vykti į studijų mainų programas, o pirmąją praktiką užsienyje galima rinktis tik pabaigus pirmąjį kursą.

Partnerystė ir karjeros galimybes po studijų

KIF studentas M. Špiliauskas džiaugiasi, jog studijose netrūksta ir profesinės praktikos. Dar pirmame kurse studentai supažindinami su specialistų paklausa, pristatomos jų karjeros galimybės, netgi supažindinama su potencialiais darbdaviais. 

Renginių inžinerijos studijų programa įgyvendinama bendradarbiaujant su renginių organizavimo verslo profesionalais – „Scenos techninis servisas“, „Mex Pro“, „Baltijos prodiuserių grupė“, menų fabrikas „Loftas“, Džiazo galerija, pirotechnikos ir fejerverkų įmonėmis „Blikas“, „Prezentacijų spektras“. 
KIF rengiami visapusiški renginių inžinerijos specialistai, sugebantys patenkinti tiek didelių muzikos festivalių, tiek televizinių transliacijų organizatorių techninius ir vadybinius poreikius.

„Buvau nustebintas, jog net pirmaisiais studijų mėnesiais buvo organizuojamos ekskursijos į įmones, jog galėtume pamatyti, kaip viskas vyksta iš tiesų, pabendrauti su jau esamais specialistais ir net galimais darbdaviais. Jau antrame semestre turime atlikti mokomąją praktiką, kas iš tiesų yra neįtikėtina – pirmaisiais studijų metais jau tampi renginio dalimi, su tavimi bendrauja kaip su kolega, leidi laiką tarp tikrų profesionalų ir mokaisi tiesiai iš renginio aikštelės“, – įgyta profesine patirtimi džiaugiasi studentas. 

KIF dėstytojas D. Bluvšteinas taip pat patikina, jog kiekvienais metais partnerių ratas plečiasi, kaip ir jų praktikos ir darbo pasiūlymai studentams ir absolventams. Taip pat VILNIUS TECH KIF kasmet atnaujinama technika, įsigyjama nauja, kuri leidžia studentams tobulinti techninius įgūdžius universitete.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau