Pastaraisiais metais tvarumo tema universitetuose tampa nebe papildoma iniciatyva, o strategine kryptimi, darančia įtaką studijų turiniui, moksliniams tyrimams, infrastruktūrai ir visos akademinės bendruomenės kultūrai. Tačiau, kaip pastebi VILNIUS TECH vizitavęs Londono King’s College London dėstytojas ir tyrėjas dr. Romas Malevičius, tvarumo pokytis aukštajame moksle prasideda ne nuo pavienių veiklų, o nuo aiškios universiteto strategijos, vadovų lyderystės ir gebėjimo įtraukti bendruomenę.
Svečio akademinis kelias su tvarumo tema susijęs jau daugelį metų. Dar studijuodamas VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedroje jis domėjosi energijos vartojimo efektyvumu, išteklių taupymu ir darniu požiūriu į technologinius sprendimus. Vėliau, tęsiant studijas Jungtinėje Karalystėje ir rengiant doktorantūros darbą, jo tyrimų kryptis išsiplėtė ir apėmė tvarumo integravimą aukštosiose mokyklose, ypač verslo ir vadybos studijose. Šiandien pašnekovas analizuoja, kaip universitetai gali tapti tvarios visuomenės pokyčių lyderiais.
Pasak jo, viena didžiausių kliūčių diegiant tvarumą aukštajame moksle yra ne idėjų trūkumas, o jų įgyvendinimas kasdienėje akademinėje veikloje. Dalis dėstytojų tvarumo temas laiko papildomu krūviu, kiti nežino, kaip jas integruoti į jau ir taip intensyvias studijų programas. Todėl ypač svarbi tampa vadovų pozicija: universiteto, fakultetų ir programų vadovai turi aiškiai komunikuoti, kad tvarumas nėra „papildoma tema“, o viena iš esminių studijų kokybės ir ateities kompetencijų dalių.
King’s College London pastaraisiais metais tvarumo klausimus pradėjo vertinti vis strategiškiau. Universitete veikia aplinkos tvarumo komanda, stiprinamos iniciatyvos, susijusios su energijos vartojimo mažinimu, atsinaujinančių išteklių naudojimu, pastatų efektyvumu ir atsakingu vartojimu. Vis daugiau dėmesio skiriama ir tvarumo integravimui į studijų turinį: kuriami ištekliai dėstytojams, buriamos darbo grupės, skatinamas tarpdalykinis bendradarbiavimas.
VILNIUS TECH lankėsi Londono King’s College London dėstytojas ir tyrėjas dr. Romas Malevičius.
Vienas iš pašnekovo paminėtų pavyzdžių – „Climate Action Network“, kurioje kartu dirba studentai ir universiteto darbuotojai. Tokios grupės leidžia bendruomenei ne tik diskutuoti apie tvarumą, bet ir inicijuoti praktinius pokyčius: nuo bendruomeninių projektų iki veiklų su mokyklomis ar vietos organizacijomis. Universitete taip pat organizuojamas tvarumo mėnuo, vyksta hakatonai, projektų pristatymai, mokymai ir kitos veiklos, padedančios studentams tvarumą suprasti kaip realią veikimo sritį.
Pašnekovas išskyrė ir konkrečias kasdienio gyvenimo iniciatyvas. Pavyzdžiui, universitete įgyvendinami sprendimai, susiję su atsakingu vartojimu: skatinama naudoti daugkartinius kavos puodelius, o dalis lėšų už vienkartinius puodelius nukreipiama į studentų tvarumo projektus. Taip pat vykdomos iniciatyvos, susijusios su maisto švaistymo mažinimu. Viena jų – „root to tip“ principu paremta veikla, kai siekiama kuo pilniau panaudoti augalinius produktus maisto gamyboje, bendradarbiaujant su virtuvės komandomis ir šefais.
Kalbėdamas apie studentų vaidmenį, dr. R. Malevičius pabrėžė, kad jie nėra tik tvarumo iniciatyvų dalyviai – jie gali būti jų kūrėjai. Vis dėlto studentams reikia aiškiai parodyti, kur ir kaip jie gali įsitraukti. Vien entuziazmo ne visada pakanka, būtinos konkrečios galimybės, mentorystė, finansinis ar organizacinis palaikymas, aiški komunikacija ir pripažinimas. Kai studentai mato, kad jų idėjos gali tapti realiais projektais, o jų balsas girdimas universiteto sprendimuose, įsitraukimas tampa kur kas stipresnis.
Pasak pašnekovo, studentų motyvaciją dažnai stiprina ir tai, kad tvarumo veiklos siejasi su jų ateities karjera. Studentai nori įgyti patirties, kuri būtų naudinga dirbant tarptautinėse įmonėse, socialiai atsakingose organizacijose ar kuriant savo iniciatyvas. Todėl universitetams svarbu sudaryti sąlygas tvarumo temas integruoti į praktines užduotis, projektus, bendradarbiavimą su verslu ir bendruomenėmis.
Vizito VILNIUS TECH metu svečias atkreipė dėmesį į jau veikiančias iniciatyvas ir žmones, kurie tiki tvarumo idėja bei ją aktyviai skleidžia. Jo teigimu, universitete matyti stiprus potencialas: veikia Tvarumo centras, kuriamos praktinės iniciatyvos, yra aktyvių „tvarumo ambasadorių“, o pats universitetas gali tapti gyva laboratorija, kurioje studentai spręstų realias tvarumo problemas. Teigiamą įspūdį paliko praktinės erdvės, iniciatyvos ir noras ieškoti sprendimų, tačiau kartu pašnekovas pastebėjo, kad svarbu dar labiau stiprinti komunikaciją – studentai ir darbuotojai turi aiškiau žinoti, kokios galimybės jau egzistuoja ir kaip prie jų prisidėti.
Ateičiai svečias VILNIUS TECH palinkėjo tvarumą dar aiškiau susieti su universiteto strategija, studijų programomis ir kasdienėmis bendruomenės veiklomis. Jo manymu, svarbu kelti konkrečius tikslus, įvardyti atsakomybes, įtraukti studentus į sprendimų priėmimą ir nuosekliai komunikuoti apie pasiektus rezultatus. Ne mažiau svarbus ir pripažinimas tiems, kurie jau dabar kuria pokytį – dėstytojams, darbuotojams bei studentams, savo iniciatyvomis stiprinantiems tvarumo kultūrą.
„Universitetas turi ne tik kalbėti apie tvarumą, bet ir juo gyventi“, – tokia mintis tapo viena svarbiausių pokalbio ašių. Tvarumas aukštajame moksle nėra vien atskiras modulis ar projektas. Tai požiūris, kuris jungia studijas, mokslą, infrastruktūrą, bendruomenę ir lyderystę, o jo sėkmė priklauso nuo to, kiek žmonių universitete patiki, kad jų veiksmai gali prisidėti prie platesnio pokyčio.
Straipsnį parengė doc. dr. Vilūnė Lapinskienė
