Stojantiesiems

Rugsėjį VILNIUS TECH atidaromas startuolius rengiantis „Vienaragių fabrikas“

Balandžio 1, 2021

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) atsinaujina – nuo rudens studentų lauks nauja studijų programa „Vienaragių ekonomika ir vadyba“, o VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ tampa „Vienaragių fabriku“, kur Lietuvos kūrėjai galės savo startuolius paversti vienaragiais. 

Ilgai brandinta idėja žengti žingsnį ateities link ir pradėti ruošti studentus ne tik įkurti startuolius, bet ir juos paversti vienaragiais pagaliau išvydo dienos šviesą.

„Nauja studijų programa ir atsinaujinęs „Vienaragių fabrikas“ įprasmina mūsų universiteto šūkį „Kuriantiems rytojui“. Mes tikime, kad šie pokyčiai padės parengti savo srities profesionalus, kurie prisidės prie inovacijų kūrimo ir, svarbiausia, padės sukurti palankesnes sąlygas vienaragių vystymuisi Lietuvoje“, – teigia VILNIUS TECH Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Iki šiol „LinkMenų fabrikas“ veikė kaip tarpdisciplininis kūrybiškumo ir inovacijų centras, kur inžinerijos, kūrybinių industrijų ir vadybos studentai tobulino savo kūrybiškumą, verslumą ir praktinius įgūdžius. Nuo šiol centro veikla bus dar stipriau orientuota į verslumą ir klos pamatus įvairių sričių startuolių (vienaragių) atsiradimui. 

„Tapimas „Vienaragių fabriku“ mums, kaip buvusiam „LinkMenų fabrikui“,  yra svarbus ir didelis žingsnis. Supratome, kad įkurti startuolį Lietuvoje nebėra taip sudėtinga, tačiau jį paversti itin sėkmingu startuoliu, taip vadinamu vienaragiu – tai jau daug darbo ir profesionalių žinių reikalaujantis procesas“, – sako VILNIUS TECH „Vienaragių fabriko“ direktorius dr. Adas Meškėnas. 

Anot dr. A. Meškėno, „Vienaragių fabrike“ esami ir būsimi startuolių įkūrėjai gaus kūrybinę ekosistemą reikiamų žinių, priemonių, kontaktų ir profesinės pagalbos tam, kad jų startuoliai taptų vienaragiais. 

Svarbu paminėti, kad šis fabrikas turi visą infrastruktūrą, reikalingą auginti vienaragiams. Tai buvo įrodyta ir jaunųjų kūrėjų tobulėjimo programos „Makeademy“ metu.
„Sukūrėme „Makeademy“ kaip platformą, kurioje studentai ir neseniai studijas baigę jaunieji profesionalai gali semtis įvairiausios patirties. Nuo darbo tarpdisciplininėse komandose iki verslo plano kūrimo sesijų su rinkos ekspertais“, – pasakoja „Vienaragių fabriko“ direktorius.

A. Meškėno teigimu, „Makeademy“ metu įgyta patirtis, dirbant su būsimais startuoliais, parodė, kad „Vienaragių fabrikas“ – pasiruošęs auginti ir būsimuosius vienaragius.
Kol kas Lietuvoje yra tik vienas vienaragis – 2019 m. juo tapo įmonė „Vinted“. Startuoliai vienaragiais tampa tada, kai jų rinkos vertė perkopia simbolinę milijardo eurų vertės ribą.

Pasak Studijų prorektoriaus, universitetas taps vienintele vieta Lietuvoje, kurioje studentai galės įgauti vienaragių ekonomikos ir vadybos išsilavinimą. 

Susipažinti su naująją studijų programa „Vienaragių ekonomika ir vadyba“, daugiau sužinoti apie galimybes, kurias suteikia VILNIUS TECH „Vienaragių fabrikas“, galite užsukę į naująją „Atviras VILNIUS TECH“ platformą. 

Kovo 30 d. – balandžio 9 d. joje vyks įvairios diskusijos, kurios bus pasiekiamos iki stojimų į aukštąsias mokyklas pabaigos.

Informuojame, kad pranešime žiniasklaidai pateikta informacija – balandžio 1-osios pokštas. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau