Stojantiesiems

Š. m. spalio 19 d. įvyko neformalaus VILNIUS TECH dėstytojų klubo atidarymas

Spalio 23, 2022

Mintis suburti dėstytojus į klubą brendo jau kurį laiką. Vienas iš Akademinės paramos centro (APC) tikslų yra bendruomenės būrimas ir stiprinimas. Pasak centro direktorės, dr. Gražinos Droessiger, jau keleri metai pastebimas augantis bendruomenės neformalaus bendravimo poreikis. Į APC siūlomus mokymus susirinkę skirtingų katedrų ir fakultetų dėstytojai susipažįsta, dalinasi žiniomis, mokosi vieni iš kitų. Tad pristatydami universiteto akademinei bendruomenei neformalaus dėstytojų klubo iniciatyvą APC komandos nariai siekia atliepti bendruomenės poreikį dalytis patirtimi, įžvalgomis, mokytis bei tobulėti, taip pat dar labiau įvairinti akademinės bendruomenės kvalifikacijos tobulinimo būdus. 

Spalio 19 d. įvyko pirmas neformalaus VILNIUS TECH dėstytojų klubo susitikimas. Susirinko didelis būrys akademinės bendruomenės atstovų, į atidarymą atėjo ir rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas bei studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Susitikimo metu buvo pristatyta klubo idėja, veikimo tikslai, visiems balsuojant išrinktos aktualiausios temos, kurios taps šių mokslo metų klubo diskusijų bei veiklų ašimi. Planuojama, kad klubo susitikimai vyks gyvai, dalis jų galbūt nuotoliniu būdu, o gal net ir ne universiteto erdvėse. Viskas priklausys nuo klubo narių iniciatyvų, galimybių ir palankių aplinkybių – juk tradicijas kuria patys žmonės.

Laisva ir kūrybiška atmosfera vyravo spalio 19 d. Dėstytojai susibūrė į darbo grupeles, kurios atliko užduotis. Teko apibūdinti dėstytojo motyvaciją „kodėl aš dėstytojas?“, dėstytojo darbo aplinką „kokia ji dabar ir kokios norėčiau?“ bei laisvalaikį „ar turi dėstytojas laisvalaikį?“

Humoro ir rimto pagrindimo nestokojančiuose pristatymuose buvo paminėti esminiai motyvai, kodėl dėstytojai myli savo darbą – laisvė ir kūryba. Darbo aplinkoje dėstytojai yra kūrėjai, neribojantys savęs darbo planu „nuo 8:00 iki 17:00“. Nuskambėjo ir palyginimas su „vienišais vilkais“, ir alegorinis pasakojimas apie atomus – mažiausias daleles, kurios niekada nesiilsi, o susijungusios į elementus ir tapusios dėstytoju „nori“ poilsio. Reziumuojant diskusijas išreikšta mintis, kad dėstytojas 10 mėnesių pramogauja su studentais, o du mėnesius dirba prie jūros rašydamas straipsnius.

Antrasis susitikimas planuojamas lapkričio mėn. antroje pusėje. Datą bei laiką APC paskelbs savo tinklalapyje. Tema dar bus tikslinama, tačiau viena iš favoričių – „Humoras dėstytojo darbe: privalumai ir ribos“. 

Klubas neformalus, tad APC kviečia prisijungti visus norinčius. Kadangi susitikimų dalyviams bus įskaitomos edukologinių kompetencijų tobulinimo valandos, APC tikisi sulaukti motyvuotų ir entuziastingų mokytis bei mokyti pasirengusių dalyvių. Kviečiame diskutuoti, dalintis patirtimi, išgirsti kažką įdomaus ir smagiai praleisti laiką.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau