Stojantiesiems

„Saulėtekio slėnio“ įkūrėjai susirinko aptarti rezultatų

Gegužės 19, 2015
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) organizuotas verslo ir mokslo bendradarbiavimo „Saulėtekio slėnyje“ renginys.
 
Jame dalyvavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas, Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, Prezidentės patarėja dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kiti verslo ir mokslo atstovai.
 
„Saulėtekio slėnis“ – gera idėja, prie kurios VGTU prisijungė kaip partneriai. Jos pagrindu įsteigėme Civilinės inžinerijos mokslo centrą: pirkome ir pritaikėme universitete įrangą, reikalingą statybų srities moksliniams tyrimams. Mes žengėme žingsnį priekį ir tapome organizacija, lyderiaujančia statybų mokslo ir tyrimų sektoriuje ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje“, – sakė VGTU rektorius A. Daniūnas ir pabrėžė, jog svarbiausia „Saulėtekio slėniui“ yra įranga – ne pastatai. Džiaugdamiesi patobulėjusia tyrimų baze ir augančiu užsakymų iš verslo kiekiu, VGTU juda pasaulinių naujovių link: atidarytas Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo centras.
 
„Integruotam mokslo, verslo, studijų slėniui keliami lūkesčiai dideli – kaip ir mūsų laukiantys pokyčiai. Mūsų slėnis turėtų pavirsti dar vienu CERN – didele mokslo ir technikos struktūra, išpopuliarėsiančia dėl savo darbų“, – teigė VU rektorius A. Žukauskas.
 
Ūkio ministras E. Gustas tvirtino, tikįs, kad kai „Saulėtekio slėnyje“ galutinai įsikurs laboratorijos, prasidės mokslo tiriamieji darbai, verslas pradės glaudžiau bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, pakils šalies inovatyvumo lygis – kol kas Lietuva Europoje nelaikoma inovacijų lydere. 
 
„Mokslas šiandien orientuotas tik į fundamentaliuosius tyrimus – ne į verslo produktus. Tai – priežastis, kodėl tyrimai daugeliu atvejų neiškeliauja iš laboratorijų“, – sakė E. Gustas. Mokslinių tyrimų pritaikymas, jo nuomone, turėtų tapti prioritetu, o tikrosios inovacijos – tai, ko pasaulis dar neregėjo – turėtų gimti dažniau.
 
Taip pat renginyje pristatyti sėkmingi verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Tarp jų – du reikšmingi verslo ir VGTU bendradarbiavimo atvejai: VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius habil. dr. Romualdas Navickas papasakojo apie bendradarbiavimą su bendrove „Lime Microsystems“, kuriai kuriami išmanieji elektronikos lustai. Taip pat VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, prof. dr. Juozas Valivonis pristatė statybos sektoriaus inovacijas, atrastas VGTU laboratorijose ir pritaikytas akcinėje bendrovėje „Panevėžio statybos trestas“.
 
Renginio metu vyko ekskursijos po „Saulėtekio slėnio“ laboratorijas – VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centrą, VU lazerinį kompleksą „Naglis“ ir Taikomųjų mokslų instituto atviros prieigos centrus.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau