Stojantiesiems

Seminaras apie kūrybinių industrijų klasterizaciją Lietuvoje – jau šiandien

Spalio 27, 2015
Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakultete (Pylimo g.26/1, AR-III 119 auditorijoje) vyksta seminaras-diskusija „Kūrybinių industrijų klasterizacija Lietuvoje – iššūkiai ir galimybės“. Seminarą organizuoja Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija ir VšĮ „Versli Lietuva“.
 
Kūrybinių industrijų klasterizacija yra vienas iš svarbių veiksnių sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai. Lietuvoje jau veikia kūrybinių industrijų klasteriai, kurie savo plėtrai pasitelkė Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programoje numatytos priemonės „Verslo klasteris“, „InoKlaster LT“ ir „InoKlaster LT+“. Kokios galimybės pasinaudoti šiuo finansavimu kūrybinių industrijų sektoriui? Kokia patirtimi ir sėkmės istorijomis jau galime pasidalinti?
 
 
Seminaro-diskusijos programa:
 
14.00–15.00 „Klasteriai: kartu veikti geriau, bet ar esame pasirengę?“
Darius Lasionis, „Versli Lietuva“ klasterių koordinatorius
 
15.00–15.15 „Vilniaus kino klasteris: išmoktos pamokos ir perspektyvos“
Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas, „Vilniaus kino klasterio“ koordinatorius
 
15.15–15.30 „Klasterizacija kūrybinių industrijų sektoriuje“
Marius Pareščius, Užupio kūrybinio klasterio prezidentas, UAB „Infosistema“ direktorius
 
15.30–16.30 Klausimai, diskusija.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau