Stojantiesiems

Senato posėdyje pagerbti VILNIUS TECH mokslininkai

Kovo 31, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Senato posėdyje įteikti universiteto profesoriaus pedagoginio vardo bei docento pedagoginio vardo atestatai, mokslo daktaro diplomai. Pagerbti patentus gavę mokslininkai, apdovanoti aukštojo mokslo vadovėlių ir mokslinių monografijų konkurso nugalėtojai.

Profesoriaus pedagoginio vardo atestatai įteikti:
Prof. dr. Daliui Matuzevičiui (Elektronikos fakultetas)
Prof. dr. Sonatai Tolvaišienei (Elektronikos fakultetas)

Docento pedagoginio vardo atestatai įteikti:
doc. dr. Vytautui Rimšai (Antano Gustaičio aviacijos institutas)
doc. dr. Vaidai Asakavičiūtei (Kūrybinių industrijų fakultetas)
doc. dr. Juozui Bielskui (Aplinkos inžinerijos fakultetas)
doc. dr. Andrej Bugajev (Fundamentinių mokslų fakultetas)
doc. dr. Onai Lukoševičienei (Statybos fakultetas)

Mokslo daktaro diplomai įteikti:
Ignui Daugėlai (Bepiločių orlaivių sistemų taikymas metano sklaidai sąvartyne stebėti ir modeliuoti)
Luizai Usevičiūtei (Lignoceliuliozinės žematemperatūrės bioanglies hidrofiliškumo didinimo tyrimai ir technologijos kūrimas)
Davyd Urbanui (Katalizatorių su aktyviu padengimu azoto oksidams šalinti iš dujų tyrimai ir įrenginio kūrimas)
Mattia Francesco Bado (Ištisinio deformacijų matavimo taikymas gelžbetoninių konstrukcijų tinkamumo analizei)
Kristinai Kovaitei (Verslo modelio transformacijos Pramonė 4.0 sąlygomis ekonominis vertinimas)
Oleg Ardatov (Degradacijos paveikto stuburo juosmens slankstelio lūžių rizikos modeliavimas)
Irena Blaževičė (Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis)
Saulius Sakavičius (Mokymu grįstų metodų keliems garso šaltiniams lokalizuoti tobulinimas)
Giedrius Sinkevičius (Pjezoelektrinių virpesių slopinimo Pokelso narveliuose tyrimas)
Marta Nikanorova (Žiedinės ekonomikos vertinimas tvarios gerovės kontekste)
Saulius Pakalka (Fazinio virsmo medžiagos pagrindu veikiančio šilumos kaupimo įrenginio charakteristikų tyrimai).

Patentus gavę mokslininkai

Europos patentų biuras išdavė patentus: 
„Krušos imitatorius saulės elementų testavimui ir jo veikimo būdas“. Išradėjai: Algimantas Rotmanas, Vytautas Makarskas, Artūras Kilikevičius, Mindaugas Jurevičius, Martynas Kriščiūnas.
„Įrenginys orui iš pastato traukti su stoginiu turboventiliatoriumi, turintis oro kaupyklą su kaupyklos turboventiliatoriumi ir pastato vėdinimo būdas naudojant tokį įrenginį“. Išradėjai: Vytautas Martinaitis, Juozas Bielskus, Violeta Motuzienė, Giedrė Streckienė, Dovydas Rimdžius.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentus išradimams:
„Įrenginys orui iš pastato traukti su stoginiu turboventiliatoriumi, turintis oro kaupyklą su kaupyklos turboventiliatoriumi ir pastato vėdinimo būdas naudojant tokį įrenginį“. Išradėjai: Vytautas Martinaitis, Juozas Bielskus, Violeta Motuzienė, Giedrė Streckienė, Dovydas Rimdžius. 
„Pjezoelektrinė sukamojo judesio pavara ir jos tvirtinimo būdas“. Išradėjai: Dalius Mažeika, Andrius Čeponis.
„Pjezoelektrinė sukamojo-slenkamojo judesio pavara ir jos tvirtinimo būdas“. Išradėjai: Dalius Mažeika, Andrius Čeponis.
„Asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modeliu sumodeliuota dangos konstrukcija ir jos taikymo technologinis procesas“. Išradėjai: Audrius Vaitkus, Rita Kleizienė.
„Individualaus pastatų patalpų mikroklimato valdymo metodas ir jo realizavimo sistema“. Išradėjai: Artūras Kaklauskas, Vytautas Bučinskas, Andrius Dzedzickis, Ieva Ubartė.
„Reguliuojamas porėtas garso absorberis“. Išradėjai: Tomas Astrauskas, Raimondas Grubliauskas.
„Lengvo termoizoliacinio su gamybos atliekomis ugniai atsparaus betono sudėtis“. Išradėjai: Valentin Antonovič, Renata Boris, Jurgita Malaiškienė, Rimvydas Stonys, Jelena Škamat.
„Pagerintų mechaninių savybių ir padidinto atsparumo šarminei korozijai ugniai atsparaus įprastinio šamotbetonio sudėtis“. Išradėjai: Jurgita Malaiškienė, Valentin Antonovič, Renata Boris, Rimvydas Stonys, Viktor Kizinievič, Povilas Zdanevičius.

Aukštojo mokslo vadovėlių konkurso nugalėtojams skirtos premijos:
Už pirmą vietą konkurse laimėjusį vadovėlį „Pramonės įmonių valdymas: inovacijomis ir lyderyste grindžiamas pridėtinės vertės kūrimas“: Rūtai Banelienei, Rolandui Strazdui, Audriui Dzikevičiui, Augustinui Maceikai, Rasai Paulienei, Eligijui Toločkai;
Už antrą vietą konkurse laimėjusį vadovėlį „Plieninės konstrukcijos, elementai ir jungtys“: Antanui Šapalui, Vaidotui Šapalui, Gintui Šaučiuvėnui, Kęstučiui Urbonui, Dariui Zabulioniui;
Už trečią vietą konkurse laimėjusį vadovėlį „Intelektinės technologijos transporte“: Nijolei Batarlienei, Aldonai Jarašūnienei.

Mokslinių monografijų konkurso nugalėtojams skirtos premijos:
Už pirmą vietą konkurse laimėjusią monografiją „In Between Communication Theories Through One Hundred Questions“: Tomui Kačerauskui, Algiui Mickūnui;
Už antrą vietą konkurse laimėjusią monografiją „Social Media Use in University Studies“: Jolitai Šliogerienei.
Už trečią vietą konkurse laimėjusią monografiją „Racionalumas ar teisingumas? (Post)moderni utopija XX a pabaigos politinėje filosofijoje“: Nidai Vasiliauskaitei.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau