Kaip senas miestas tampa nauju, išlaikančiu savo tapatumą, bet ir atliepiančiu šiandienos iššūkius? Atsakymų į šį klausimą ieškojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros studentai, kartu su docentu dr. Liutauru Nekrošiumi išvykę į Šiaurės Europą – regioną, kuriame dažnai ieškoma pažangių urbanistinių transformacijų sprendimų.
Kelionės maršrutas apėmė miestus, kuriuose gausu pavyzdžių, kaip architektūra gali reaguoti į klimato kaitą, išsaugant istoriją ir šiuolaikinio žmogaus poreikius: „Lundas, Malmė ir Kopenhaga atskleidė, kaip jautriai, bet kartu inovatyviai galima derinti istorinį kontekstą ir šiuolaikinę architektūrą“, – įspūdžiais dalinasi VILNIUS TECH Architektūros studentė Liepa Henrieta Rubikaitė.
Vertė slypi gebėjime perkurti
Vizitas prasidėjo Lundo universitete, kur studentai dalyvavo architektūros simpoziume „Revive and Destroy“. Jo pagrindinė tema – kaip prikelti esamą urbanistinę aplinką naujam gyvenimui, neprarandant jos tapatumo.
Diskusijose išryškėjo paprasta, bet svarbi mintis: tvari architektūra nebūtinai reiškia naujų pastatų statybą. Priešingai – dažnai didžiausia vertė slypi gebėjime perkurti tai, kas jau egzistuoja.
Lunde ši idėja atsiskleidžia itin ryškiai. Čia naujoviški architektūros sprendimai subtiliai įsilieja į istorinį audinį, pavyzdžiui, bendruomenės forumas greta viduramžių katedros, istorinio Lundo universiteto miestelio šiuolaikiška plėtra – tai miestas, kuriame architektūra siekiama ne konkuruoti su istorija, o su ja kalbėtis.
Malmė: gyvenimo kokybės link
Visai kitokį, bet ne mažiau įkvepiantį veidą parodė Malmė. Kadaise buvęs industrinis miestas šiandien yra vienas iš tvarios urbanistikos lyderių ir demonstruoja kaip nauji statiniai gali kurti darną su istoriniais.
Didžiausią įspūdį paliko Bo01 rajonas – teritorija, kurioje eksperimentuojama su naujais gyvenimo mieste modeliais. Rajone vanduo, žaliosios erdvės ir architektūra veikia kaip viena sistema, o gyventojai natūraliai įtraukiami į tvarų gyvenimo būdą.
Virš šio rajono iškyla „Turning Torso“ – skulptūriškas dangoraižis, tapęs vienu iš miesto simbolių. Tačiau svarbiausia ne jo aukštis, o tai, kaip aplink jį kuriamos viešosios urbanistinės erdvės: krantinės, pasivaikščiojimo takai, erdvės bendruomenėms.
Studentams įsiminė ir mažiau pastebimi sprendimai – lietaus vandens surinkimo sistemos, kurios integruotos į kraštovaizdį taip, kad tampa estetikos dalimi.
Miestas žmonėms
Paskutinė stotelė – Kopenhaga – miestas, dažnai įvardijamas kaip vienas patogiausių gyventi pasaulyje. Kopenhagoje kiekvienu sprendimu atsižvelgiama į žmogų ir jo sveikatą: išvystyti dviračių takai, viešosios urbanistinės erdvės ir bendruomenėms skirti statiniai kuriami taip, kad skatintų žmones būti lauke, judėti ir bendrauti.
Vienas svarbiausių vizito akcentų – susitikimas su „Dorte Mandrup Studio“ komanda. Architektų studijoje dirbanti VILNIUS TECH alumnė Milda Naujalytė pristatė ne tik projektus, bet ir studijos filosofiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas kontekstui, socialinei atsakomybei ir idėjų drąsai.
Studentai taip pat lankėsi Karališkojoje Danijos architektūros akademijoje, kur susipažino su jaunųjų architektų vizijomis parodoje „Imagining the Future“ bei įsijautė į vietinių kasdienybę: daugumą objektų aplankė dviračiu, pėsčiomis arba viešuoju transportu.
Daugiau nei architektūra: gyvenimo būdas
Kelionė paliko stiprų įspūdį ne tik dėl pamatytų objektų, bet ir dėl bendros atmosferos miestuose.
„Labiausiai sužavėjo tai, kaip tvarumas čia nėra tik idėja, bet natūrali kasdienės aplinkos dalis, kuri yra vertinama, išryškinama ir, rodos, dar daug metų į priekį bus viena pagrindinių projektavimo idėjų.
Aplinka besimėgaujančių, ramiai vaikštinėjančių ar dviračiais važinėjančių žmonių pilna Kopenhaga ir Malmė tik pagrindžia žaliųjų erdvių svarbą, o tokie gyvi pavyzdžiai skatina įtrauki daugiau tvarių sprendimų į savo projektus“, – pasakoja L. H. Rubikaitė.
Ši patirtis aktuali ne tik architektams. Sprendimai miestuose tiesiogiai veikia mūsų kasdienybę – nuo to, kaip judame mieste, iki to, kaip jaučiamės viešose erdvėse ar statiniuose.
Svarbiausia pamoka paprasta: tvari ateitis neprasideda nuo milžiniškų projektų. Ji prasideda nuo gebėjimo iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turime – pernaudoti ir paversti tai geresne vieta gyventi.
Studentų kelionę rėmė Erasmus+, NORDTEK
Nuotraukos: doc. dr. Liutauras Nekrošius
Galerija
