Stojantiesiems

„Siemens“ dirbantis VGTU absolventas: „Studijuodamas ne aš ieškojau darbo – darbas ieškojo manęs“

Balandžio 23, 2020
Šiandien gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos eroje. Jos pagrindas – procesų automatizacija, robotizacija bei skaitmenizacija. Siemens Osakeihtio Lietuvos filiale dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Pavel Nogtev džiaugiasi prieš keliolika metų pasirinkęs VGTU Elektronikos fakulteto siūlomas Automatikos studijas, mat jos apėmė visus svarbiausius šiuolaikinės inžinerijos aspektus. Su juo kalbamės apie studijas universitete ir jo pasirinktą profesiją. 

Kodėl pasirinkote studijas VGTU? Kodėl būtent Automatikos studijų programa?

Kai rinkausi, kur tęsti mokslus po vidurinės mokyklos, tuo metu labai norėjau vykti į sostinę. VGTU buvo geriausias technikos universitetas Vilniuje, todėl rinkausi jį. Studijų programos pasirinkimą lėmė noras gauti įdomią, šiuolaikišką bei universalią specialybę. Automatika labai plati sritis, ji apima elektroniką, telekomunikacijas ir net mechatroniką. Mes su kurso draugais juokaudavome sakydami, kad baigę studijas galėsime dirbti, kuo norėsime – nuo paprasto elektriko iki automatikos eksperto, paleidžiančio marsaeigius savarankiškai kelionei į kosmosą.
 

Baigęs bakalauro studijas pasirinkote studijuoti toliau. Kodėl? 
Svarstydamas apie tolimesnes studijas negalvojau apie dar vieną diplomą – jis yra tik popierius. Man buvo reikalingos žinios, jų bagažas, įgytas per magistrantūros studijas. O tai yra neįkainojama ir labai vertinga. 

Man pavyko gauti valstybės finansuojamą studijų vietą, o taip pat neturėjau didelių problemų derinant studijas su darbu.

Ką jums davė studijos universitete?

Asmeniškai aš nemanau, kad universitetas iš viso turėtų kažką duoti. Viskas priklauso nuo to, ką tu, kaip žmogus, asmenybė, būsimas savo srities specialistas, nori ir gali iš jo pasiimti. Jeigu tu bandei stoti į mediciną ir netyčia įstojai į Automatiką, eini į paskatas tik dėl to, kad tėvai nepyktų, jog nesimokai – tokiu atveju tau universitetas tikrai nieko ir neduos.

Bet kai tu nori stoti į panašią specialybę, net jei tai nebūtinai Automatika, bet bent susijusią su tuo, tai tu ateini į universitetą motyvuotas ir reikalauji iš jo visko, ko pats nori. Tada, manau, prieš tave atsiveria beribės galimybės: žinios, pažintys, kelionės, mokslas, bendradarbiavimų pasiūlymai ir t.t. Taigi, klausimas yra – ką tu pats, kaip studentas, nori pasiimti iš universiteto kaip iš bendruomenės? 

Svarbiausia nepamiršti – niekas nieko jums neturi duoti, viską jūs turite pasiimti patys, ir tada universitetas ir visas pasaulis atsivers jums. 

Kokią įtaką jums, kaip žmogui ir specialistui, padarė studijos VGTU? 

Studijos užaugino mane kaip asmenybę. Manau, svarbu suprasti, kad studijos – tai ne tik paskaitos ir atsiskaitymai. Tai – visuma: dėstytojai bei jų dėstymo maniera, kurso draugai, Studentų atstovybė, dekanatas, bendrabučiai, renginiai, pažintys, sportas ir t.t.

Manau, kad visiems savo gyvenime vertinga pereiti tris gyvenimo etapus – darželį, mokyklą ir universitetą. Ir jeigu pirmuose dviejuose tu, kaip asmenybė, dar nieko nesprendi, kadangi dar esi per jaunas, tai studijos universitete yra asmeniškai tavo pasirinktas pirmasis rimtas kelias į savarankišką gyvenimą, ateitį, karjerą. Ir būtent teisingas jo pasirinkimas ir ėjimas tuo keliu padės tavyje aiškų pamatą tolimesniame tavo gyvenime. Todėl aš galiu drąsiai teigti, jog mane, kaip dabartinę asmenybę, sukūrė būtent universitetas. 

Kaip sekėsi ieškoti darbo pagal specialybę? Ar rinkoje reikalingi Automatikos specialistai?

Kai baiginėjau bakalauro studijas, ne aš ieškojausi darbo – darbas ieškojo manęs. Atsimenu, turėjau 4 pasiūlymus, iš kurių pats rinkausi, kur noriu toliau eiti dirbti. Todėl manau, kad visiems, kurie „draugauja“ su tiksliaisiais mokslais, tai yra saugiausia ir perspektyviausia specialybė šiuolaikiniame pasaulyje. Automatikos specialistų paklausa tik auga, ji susijusi su ketvirtąja pramonės revoliucija bei siekiu viską šiuolaikiniame gyvenime automatizuoti. O technologijos šia kryptimi žengia tik pirmyn.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau