Svarbus šių specialistų vaidmuo
Lektorė sako, kad kraštovaizdžio architektai yra svarbūs ir reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Kraštovaizdžio architektai reaguoja tiek į specifinei vietai, tiek į pasauliui svarbius iššūkius, tokius kaip klimato kaitos reiškiniai, bei atlieka svarbų vaidmenį, kuriant miestų viešąsias erdves, kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo strategijas, organizuojant aplinkos tyrimus ir kuriant gamtos apsaugos kampanijas“, – aiškina pašnekovė.
S. S. Paplauskaitės teigimu, kraštovaizdžio architektūra yra įvairialypė specialybė, kurioje jautrumas gamtai yra itin svarbus, tačiau taip pat reikia išmanyti ir vietos geografiją, demografiją, valdyti skirtingus miesto planavimo įrankius, turėti architektūros ir inžinerijos pagrindus, mokėti dirbti su kitais specialistais ir bendruomenėmis, o ypač gebėti projektuoti su užmanymu, kaip kuriama vieta keisis bėgant laikui, ar skirtingais metų laikais.
Pastebimas specialistų trūkumas
VILNIUS TECH lektorė pasakoja, kad anksčiau kraštovaizdžio architektų rolę Lietuvoje atlikdavo architektai ir miesto planuotojai, todėl viešųjų erdvių sprendiniai dažnai buvo derinami prie projektuojamų pastatų ir infrastruktūros ambicijų, reprezentacinių tikslų, mažiau kreipiant dėmesį į tvarumą, biologinės įvairovės skatinimą ir žmogiškąjį mastelį.
„Šiandien stipriai keičiasi požiūris į miestus. Stengiamasi mažinti perteklinių kietųjų dangų paviršius, derinti vandentvarkos sprendinius su estetiniais sprendiniais, kiekvienai vietai kurti tam tikrą charakterį, atsižvelgti į istorinę atmintį, todėl atsiranda ir naujų specialistų poreikis“, – pastebi S. S. Paplauskaitė.
Smalsus ir atviras
Kraštovaizdžio architektūros studijas rekomenduojama rinktis tiems, kuriems įdomios miestų kūrimo, aplinkos apsaugos temos, kurie norėtų išmokti analizuoti ir tarpusavyje derinti žinias iš skirtingų mokslo ir meno disciplinų.
„Geras kraštovaizdžio architektas neturi visko išmanyti vienu metu, bet turi būti smalsus, atviras, gebėti pasitelkti kitų specialistų pagalbą ir mokėti bendradarbiauti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė ir priduria, kad šalyse, kur kraštovaizdžio architektūra turi senesnes tradicijas, ilgainiui šį specialybė diferencijavosi, todėl priimtina, kad kraštovaizdžio architektas gali planuoti ar įrenginėti sodus, dirbti miesto planavimo sektoriuje, atlikti tyrimus, projektuoti miestų viešąsias erdves, dirbti su infrastruktūros projektais, rengti strateginius dokumentus, tapti aplinkos apsaugos specialistu ir netgi užsiimti šviečiamąja veikla.
Laukiantys iššūkiai
Kaip ir visur, kraštovaizdžio architektų darbe pasitaiko iššūkių. „Privatūs ir viešieji projektai turi skirtingų iššūkių, tačiau abiem atvejais gali kilti problemų su laiko planavimu ir nežinomybe, susijusia su statybos leidimų gavimo terminais, projektams teikiamu finansavimu ir ilgalaikiu projektų valdymu“, – sako lektorė.
Vienas sudėtingiausių iššūkių – užtikrinti, kad projektai būtų kokybiškai įgyvendinti nuo pirmų iki paskutinių etapų, kadangi daug kas priklauso nuo medžiagų ir specialistų.
„Kraštovaizdžio architektai yra tarsi ilgų distancijų bėgikai. Darbas prie projekto gali trukti ir iki 10 metų, o jų priežiūra po įrengimo dar ilgiau. Taip pat niekada negali būti tikras, kurie augalai prigis, ar žmonės naudosis erdvėmis kaip buvo sumanyta, kaip keisis klimatas, kaip vieni pastatai ar kiti erdvę apibrėžiantys elementai keis kitus. Yra daug nežinomųjų, todėl reikia mokėti prisitaikyti ir rasti naujus sprendimus“, – pasakoja S. S. Paplauskaitė.
Svarbu mokytis iš užsienio šalių
Kraštovaizdžio architektūros specialybei Lietuvoje ilgą laiką buvo klaidingai priskirtos labai ribotos kompetencijos, todėl kraštovaizdžio architektai dažnai vertinti tik kaip apželdinimo specialistai. Vis dėlto, situacija palaipsniui keičiasi.
„Kadangi kraštovaizdžio architektūros kultūra gana jauna, nėra visiškai aišku, kokios yra šios profesijos ribos, tačiau nekyla klausimų dėl jos svarbumo ateityje, ypač ieškant priemonių švelninti klimato kaitą. Lietuvai svarbu mokytis iš užsienio šalių – taip ne tik išvengsime klaidų, bet ir pasieksime geresnę kraštovaizdžio architektūros kokybę. Be to, užsienyje galime rasti įkvėpimo naujiems mąstymo būdams ir eksperimentams“, – sako pašnekovė ir ragina plačiau susipažinti su kraštovaizdžio architektūros studijomis.
Galerija
