Šiuolaikinė spauda: nuo kvepiančių lankstinukų iki spausdintų namų

Liepos 17, 2017
Atsiradus ir išpopuliarėjus elektroninei leidybai ilgą laiką sklandė kalbos, kad spaudos dienos suskaičiuotos. Kad elektroninė leidyba informacijos skleidimo srityje tikrai užima svarbią vietą, pritaria ir spaudos verslo atstovai, tačiau sparčiai tobulėjant technologijoms vietoje nestovi ir spauda. Spausdinta elektronika, išmaniosios pakuotės, 3D spauda, spausdinti automobiliai ir net namai – iš nuostabos išsižioti priverčianti spaudos dabartis.
 
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovo doc. dr. Eugenijaus Jurkonio teigimu, šiandien net įprasta spauda randa pritaikymą naujose, kartais labai netikėtose žmogaus veiklose. „Tradicinę spaudą papildžiusios technologijos dabar leidžia spausdinti kvepiančius reklaminius lankstinukus, spalvą nuo temperatūros keičiančius vaizdelius, išmaniąsias prekių pakuotes, kurioms naudojamos QR, NFC, RFID technologijos, su išmaniojo telefono programėlių pagalba leidžia išplėsti paprastos prekės etiketės galimybes – pasiūlyti pirkėjams receptų, naudojimo rekomendacijų, žaidimų ar loterijų už atsiliepimus ir daug kitų dalykų“, – pasakoja jis.
    
Kita labai svarbi šiuolaikinės spaudos sritis – 3D spauda, kuri, anot E. Jurkonio, šiandien nebėra tik „pamišusių“ hobis. „Inžinerijoje ir technologiniuose moksluose be 3D spaudos jau sunkiai išsiverčiama. Ji padeda gaminti įspūdingus išskirtinius dalykus labai patogiai ir palyginus nebrangiai. Ši technologija jau sėkmingai taikoma aviacijoje ir automobilių pramonėje – jau yra spausdintų prestižinių automobilių, motociklų ir dviračių. 3D spauda žengė ir į kosmines technologijas – sukurti 3D spausdintuvai pritaikyti dirbti nesvarumo sąlygomis. Ši technologija jau sėkmingai naudojama medicinoje, mene, žaislų pramonėje, madoje, statyboje, automobilių, avalynės, aksesuarų gamyboje“, – vardija VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovas.
 
Visai neseniai pasaulį nustebino viena Kinijos kompanija, pristačiusi iš betono atspausdintą namą. Padedant 6,6 m aukščio, 10 m pločio ir 150 m ilgio 3D spausdintuvui, kuriame vietoj įprastai 3D spausdintuvams naudojamo metalo ir plastiko lydinio naudotas betonas, rodos, beprotiška idėja buvo paversta realybe. „Dabar yra galimybė spausdinti metalais, plastiku, dervomis, gipsu. Pagrindinis 3D spaudos privalumas – medžiagos suvartojama tik tiek, kiek reikia, projektuotojui nebereikia galvoti, kaip technologiškai bus padaryti įvairiausi gaminio formos „išraitymai“. Pagaliau sukurta technologija, kurioje gaminys su daug kiaurymių, tuštumų, išpjovų yra pagaminamas greičiau nei tokio paties dydžio pilnaviduris „gabalas“, – pastebi E. Jurkonis. 
 
Pasak VGTU 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovo, į šias naujas spaudos technologijas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje šiuo metu investuojami didžiuliai pinigai. „3D spaudos srityje dirba daug inžinierių ir mokslininkų, kurie kuria naujas inovatyvias medžiagas, technologijas ir produktus, sujungia tai, kas atrodo nesujungiama. Taip atsiranda spausdinti davikliai, lauko tapetai, kurie saulės energiją paverčia į elektrą, spausdinti namai, atliekami bandymai kuriant dirbtinę odą“, – pasakoja jis.
 
E. Jurkonis akcentuoja, kad kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje  spausdinimo technologijos sparčiai plečiasi, tobulėja ir joms reikia vis daugiau gerų specialistų.
 
VGTU jau nuo 1997 m. ruošia spaudos technologijų specialistus pagal Spaudos inžinerijos studijų programą. Praėjusiais metais pasiūlytos net dvi šios programos specializacijos – Spaudos medijų inžinerija bei 3D technologijos ir spausdinimas. „Pirmieji mūsų absolventai jau seniai dirba spaustuvių direktoriais, gamybos vadovais, technikos ir komercijos direktoriais. Studentai yra įdarbinami dar studijų metais po pirmosios praktikos. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 400 su spauda susijusių įmonių, jose dirba apie 12 tūkstančių darbuotojų, tačiau gerų ir šiuolaikinių specialistų nuolat trūksta“, – atkreipia dėmesį E. Jurkonis.a

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau