Skaitmeniniai ženkliukai: sužaidybintas kelias atrasti karjeros kryptį (skelbiami konkurso nugalėtojai)

Balandžio 15, 2025
Šių metų VILNIUS TECH Karjeros diena GRAVITY pasižymėjo ne tik rekordiniu dalyvių skaičiumi, bet ir inovatyviu požiūriu į savęs pažinimą: renginio lankytojams buvo pasiūlytas unikalus iššūkis – skaitmeninių ženkliukų konkursas. Jame dalyvavo daugiau kaip 400 studentų, kurie iš viso surinko daugiau nei 2000 ženkliukų. Dešimt daugiausiai jų surinkusių dalyvių buvo apdovanoti generalinių partnerių įsteigtais prizais.

Neformalus formatas – rimti rezultatai

Konkursui buvo sukurti net 7 teminiai ženkliukai, skatinantys studentus pažvelgti į savo karjeros lūkesčius bei atsakyti į klausimus apie tai, kas jiems svarbu, kur norėtų dirbti, kaip norėtų derinti asmeninį ir darbinį gyvenimą, ką gali pasiūlyti darbdaviui ir kokios kompetencijos jiems aktualiausios.

Užduotys skatino jaunuolius lankytis įmonių stenduose bei pasigilinti į šiandieninės darbo rinkos poreikius ir dauguma dalyvių  šia galimybe pasinaudojo – bendravo su įmonių atstovais, domėjosi praktikos bei darbo pasiūlymais ir įgijo naujų žinių apie tai, kokie žmonės šiandien reikalingi darbdaviams.

Pasak skaitmeninių ženkliukų sistemos plėtros vadovės doc. dr. Ingridos Leščauskienės, tokie konkursai padeda studentams ne tik įvardinti savo stipriąsias puses, bet ir atrasti profesines sritis, atitinkančias jų vertybes bei gyvenimo būdą.

„Skaitmeniniai ženkliukai tampa vis labiau atpažįstama priemone, padedančia įsivardinti asmenines kompetencijas, tobulėti kryptingai ir sėkmingai integruotis į darbo rinką,“ – sako ji. 

Karjera – ne tik darbas, bet ir prasmė

Konkursas atskleidė, kad šiuolaikiniai studentai siekia ne tik gerai apmokamo darbo, bet ir prasmingo indėlio į visuomenę bei aplinką. Galimybė prisidėti prie žmonių gyvenimo gerinimo, dalyvauti tvaresnės energetikos kūrime ir būti pokyčių dalimi tampa svarbiu svertu renkantis darbo pobūdį ir įmonę. Jaunieji talentai taip pat pabrėžė, jog svajonių įmonėse juos įkvepia lyderystė, ekologijos vertybės ir įmonės veiklos svarba šalies mastu.

Studentai pasakojo, jog ženkliukų sistema padėjo jiems suvokti, kokie gebėjimai yra svarbiausi jų pasirinktai sričiai – nuo analitinio mąstymo ir techninio kūrybiškumo biotechnologijoje iki kultūrinio sąmoningumo ir medijų raštingumo žaidimų dizaino srityje. 

„Buvo labai įdomu pamatyti, kaip mūsų specialybė gali būti pritaikoma netikėtose srityse. Dabar žinau, ko ieškoti,“ – prisipažino viena iš dalyvių, pabrėždama, jog dalyvavimas konkurse padėjo pirmą kartą aiškiai įvardinti savo karjeros kryptį.

„Esu žaidimų dizaino entuziastas – man svarbu kūrybiškumas, problemų sprendimo gebėjimai ir bendravimas komandoje. Šios kompetencijos leidžia kurti ne tik įdomius, bet ir prasmingus žaidimus“, – sako kitas karjeros dienos dalyvis.

Projekto vadovė doc. dr. I. Leščiauskienė sako besidžiagianti, jog skaitmeninių ženkliukų konkursas VILNIUS TECH Karjeros dienoje tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip galima sujungti technologijas, savęs pažinimą ir profesinį orientavimą į vieną patirtį, kuri išlieka ilgiau nei vieną dieną.

Nugalėtojų sąrašas:

1. Renaldas Badikonis
2. Srinidhi Gopalraj
3. Hanna Dziamentsyeva
4. Marta Aleksandrovič 
5. Mantas Červinskas 
6. Ugnė Neverdauskytė
7. Emilė Pašakarnytė      
8. Hlib  Tretiak
9. Mahmud Ahmadzada
10. Ragini Lama    

Sveikiname! 

Galerija

Panašios naujienos

Pasaulinė mokslo diena: koks universiteto vaidmuo šiandien?
Pasaulinė mokslo diena: koks universiteto vaidmuo šiandien?
Kasmet lapkričio 10-ąją minima Pasaulinė mokslo diena primena, kad mokslas yra ne tik nauji atradimai ar pažangiausios technologijos. Tai ir visuomenės pažangos pagrindas, padedantis suprasti pasaulį, spręsti sudėtingas problemas bei kurti ateities sprendimus. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į mokslo svarbą visuomenės raidai ir stiprinti dialogą tarp mokslininkų ir visuomenės. Tad kaip keičiasi mokslo vaidmuo šiandien? Kokios tyrimų kryptys formuoja ateitį? Ir kodėl studentams verta į mokslą įsitraukti dar studijų metu? Šia proga VILNIUS TECH mokslininkų paprašėme pasidalyti savo požiūriu į mokslo vaidmenį vakar, šiandien ir rytoj. Savo įžvalgomis dalijasi Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius habil. dr. Antanas Čenys ir FMF mokslo ir projektų plėtros prodekanas dr. Eimantas Ramonas. Universitetas neįsivaizduojamas be mokslo Pasak buvusio mokslo prorektoriaus prof. habil. dr. A. Čenio, nors mokslo ir technologijų pažanga pastaraisiais dešimtmečiais stipriai paspartėjo, pati mokslo reikšmė universitete išliko tokia pati – ruošti tiek specialistus, tiek kelti visuomenės išsilavinimo lygį, o visa tai neįmanoma be šiuolaikinių mokslinių tyrimų. „Universitetas yra ta vieta, kur ruošiami žmonės, galintys naudoti pačius naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus visose visuomenės vystymosi srityse. Norint suprasti naujausias technologijas, būtina dalyvauti jas kuriant, o norint gebėti paruošti tokius žmones, būtina juos įtraukti į mokslinių tyrimų vykdymą“, – sako profesorius. Dėl to abu pašnekovai akcentuoja studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą. Kaip pastebi prof. habil. dr. A. Čenys, norint suprasti naujausias technologijas neužtenka vien jomis naudotis – būtina dalyvauti jų kūrimo procese. Būtent todėl studentų įtraukimas į mokslinius tyrimus yra neatsiejama universiteto misijos dalis. Pasak dr. E. Ramono, ankstyva pažintis su mokslu studentui leidžia suprasti, kaip gimsta naujos technologijos ir inovacijos ne tik sėdint auditorijoje ar laboratorijoje ir klausant dėstytojo, bet ir pačiam prie to prisiliečiant. Be to, toks įsitraukimas taip pat padeda studentams geriau suprasti savo interesus ir karjeros kryptį. „Paragavus mokslinių tyrimų studijų metu ir pajutus, kad tokia veikla patinka, įgyjamas pranašumas ateityje būsiančioje konkurencinėje aplinkoje, nes patirtis pradedama kaupti anksčiau nei po studijų. Iš kitos pusės, išbandžius tokią veiklą dar pirmuosiuose kursuose ir pajutus, kad kažkuri sritis visai nedomina, savo kelio galima ieškoti kitur“, – paaiškina prodekanas. Vis dėlto atėjus į mokslo pasaulį jaunųjų mokslininkų laukia iššūkiai. Dr. E. Ramonas išskiria dvi pagrindines problemas: spartų gyvenimo tempą ir itin platų galimų tyrimų lauką.  „Dėl greito gyvenimo ritmo jauniesiems tyrėjams sunku susikoncentruoti į vieną ar kelias tyrimų kryptis, kuriose būtų galima gilinti kompetencijas ir tapti ekspertu. Šiandien galimybių įsitraukti į mokslą yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau būtent gausus pasirinkimas neretai apsunkina sprendimą, kuria kryptimi judėti“, – paaiškina jis. Fakultetas, atliepiantis šiandienos iššūkius Kalbant apie technologijų pažangą, moksle vis daugiau taikomas dirbtinis intelektas (DI), kuris, pasak dr. E. Ramono, keičia mokslinių tyrimų procesą. „Dirbtinio intelekto pagalba galima žymiai greičiau surinkti reikiamus duomenis iš atviros prieigos šaltinių, atlikti pirminę analizę ir įvertinti planuojamų mokslinių tyrimų perspektyvumą, o tai mokslininkams padeda  efektyviau valdyti savo laiką bei ribotus išteklius“, – sako prodekanas. Mokslininkas pabrėžia ir kitą aspektą – DI yra ne tik procesus paspardinantis įrankis, bet ir tyrimų objektas, tad didelė dalis tyrimų FMF yra susijusi būtent su juo. Dr. Eimantas Ramonas išskiria ir keletą kitų pagrindinių tyrimų krypčių, kurios šiuo metu aktyviai plėtojamos fakultete: tai duomenų analizė, kibernetinė sauga ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimas. Taip pat vykdomi matematinio modeliavimo tyrimai panaudojant kvantinius skaičiavimo metodus, kurie ateityje gali padėti gerokai sparčiau analizuoti sudėtingas sistemas. Fakultete atliekami ir su gyvybės mokslais susiję biotechnologiniai tyrimai, orientuoti į maisto kokybės gerinimą bei procesus ląstelės lygmenyje: nuo tyrimų panaudojant mikroorganizmus iki tyrinėjant vėžines ląsteles. Ne mažiau svarbios ir kūrybinių technologijų sritys. Su animacija, žaidimų varikliais, virtualiosios ir papildytosios realybės sprendimais susiję tyrimai siekia užtikrinti didesnį ir įvairesnį pramogų pasirinkimą. Mokslas kaip galimybė keisti pasaulį Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia mokslas, prof. habil. dr. A. Čenys atsako lakoniškai: „Man tai galimybė suprasti aplinkinį pasaulį ir siekti jį patobulinti.“ Tarp labiausiai įkvepiančių pastarųjų metų mokslo proveržių jis išskiria dirbtinį intelektą bei medicinos pasiekimus. „Mano asmenine nuomone, pastaraisiais metais viską užgožė dirbtinio intelekto pasiekimai, kurių apimtis, vystymosi sparta ir įtaka įvairioms gyvenimo sritims yra tiesiog neįtikėtina. Tačiau ne mažiau įspūdingi ir medicinos laimėjimai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – vakcina nuo COVID-19, kuri buvo sukurta per rekordinius terminus ir parodė, kokių rezultatų galima pasiekti sutelkus pasaulio mokslininkų pajėgas. Vis dėlto dirbtinis intelektas išsiskiria tuo, kad jo poveikis apima praktiškai visas visuomenės veiklos sritis“, – sako prof. habil. dr. A. Čenys. prognozuoti, kaip tiksliai atrodys mokslas po dešimties metų, sudėtinga, abu mokslininkai sutaria, kad dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir tarpdisciplininiai tyrimai neišvengiamai formuos ateities mokslo kryptis. Pasaulinės mokslo dienos proga abu mokslininkai siunčia žinutę jaunajai kartai: „Aktyvumo ir drąsos imtis daryti tai, ko iki šiol nedarėme“, – linki prof. habil. dr. A. Čenys. O tiems, kurie svarsto apie magistrantūros ar doktorantūros studijas, dr. E. Ramonas pataria neskubėti atsisakyti galimybės žengti toliau: „Studentams, bent trumpam pagalvojusiems apie magistrantūrą, siūlyčiau ilgai nesvarstyti ir pabandyti. Baigus bakalauro studijas dažnai kalba nuovargis, tačiau po poilsio ateina supratimas, kiek jau daug išmokta ir kiek dar lieka neatrasta. Būtent tada kyla svarbiausias klausimas: o ko dar aš nežinau?“   Straipsnį parengė Fundamentinių mokslų fakulteto komunikacijos prodekanas dr. Tautvydas Kvietkauskas.
Plačiau
Seime apdovanotas VILNIUS TECH profesorius Vidas Žuraulis
Seime apdovanotas VILNIUS TECH profesorius Vidas Žuraulis
Seimo posėdyje parlamento vadovas Juozas Olekas įteikė Seimo apdovanojimą žmonėms, kurių profesinė veikla, iniciatyvos ir ilgametis darbas prisidėjo prie eismo saugumo stiprinimo ir žmonių gyvybių išsaugojimo. Ceremonijoje pagerbti Stasys Brundza, Algirdas Butkevičius, Darius Činčikas, Aidas Dutkus, Vytautas Grašys, Laura Svolkinaitė, Inga Šablinskienė, Vytautas Kvietkauskas ir profesorius Vidas Žuraulis. [caption id="attachment_45303" align="alignnone" width="800"] Vidas Žuraulis[/caption] „Valstybės pažangą galime matuoti įvairiai. Vienas prasmingiausių jos matų – išsaugota žmogaus gyvybė. Tai žmogus, kuris vakare sugrįžo namo. Vaikas, kuris užaugo ir sukūrė šeimą. Tai šeima, kuriai neteko išgirsti skaudžiausios žinios“, – ceremonijoje sakė Seimo Pirmininkas. J. Olekas pabrėžė, kad pažangą Lietuvos keliuose kūrė skirtingų profesijų žmonės – politikai, pareigūnai, medikai, mokslininkai ir žurnalistai. Jų pastangos padėjo keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti atsakomybę, kurti saugesnę eismo aplinką ir gelbėti sužeistuosius. Seimo Pirmininkas kvietė kolegas parlamentarus mokytis iš žmonių, padėjusių sumažinti žūčių skaičių Lietuvos keliuose. Svarstant kitų metų biudžetą, jis ragino užtikrinti lėšas tolesniems eismo saugumo darbams. „Per tuos kelis dešimtmečius Lietuvos keliuose įvykę pokyčiai rodo, kiek daug galime pasiekti dirbdami kartu. Tam reikia įsiklausyti į žmones, kurie išmano savo darbą, pasitikėti jų žiniomis ir prisiimti atsakomybę. Keičiasi Seimo kadencijos ir vyriausybės, tačiau pradėti prasmingi darbai turėtų tęstis. Už tokį atkaklumo ir bendro darbo pavyzdį šiandienos laureatams dar kartą nuoširdžiai dėkoju“, – pabrėžė J. Olekas. Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas skiriamas už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei. 2026 m. spalio 2 d. Seimo valdybos sprendimu Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas skirtas: 1. Stasiui Brundzai, lenktynininkui, saugaus eismo ekspertui, – už ilgametę ir reikšmingą veiklą saugaus eismo srityje, ekspertinį indėlį formuojant eismo saugumo politiką ir nuoseklias pastangas mažinant žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičių. 2. Algirdui Butkevičiui, politikui, XVI Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui, XIV Vyriausybės susisiekimo ministrui, – už ilgametę veiklą eismo saugumo srityje, vadovavimą eismo saugumo gerinimo iniciatyvoms ir nuoseklų dalyvavimą sprendžiant eismo saugumo problemas Lietuvoje. 3. Dariui Činčikui, gydytojui anesteziologui-reanimatologui, – už ilgametį pasiaukojamą darbą gelbstint eismo įvykiuose nukentėjusius žmones, išskirtinį profesionalumą ir svarų indėlį į medicinos mokslo pažangą bei būsimų specialistų ugdymą. 4. Aidui Dutkui, ilgamečiam policijos pareigūnui, Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjui, – už ilgametę profesionalią veiklą ir svarų indėlį gerinant eismo saugumą, tobulinant eismo organizavimą bei įgyvendinant eismo nelaimių prevencijos priemones. 5. Vytautui Grašiui, Lietuvos policijos pareigūnui, – už ilgametę nepriekaištingą tarnybą Lietuvos policijoje, profesionalumą ir svarų indėlį stiprinant eismo saugumą bei puoselėjant atsakingo elgesio keliuose kultūrą. 6. Vytautui Kvietkauskui, žurnalistui, – už ilgametę novatorišką žurnalistinę veiklą, saugaus eismo idėjų sklaidą ir svarų indėlį puoselėjant atsakingo eismo kultūrą Lietuvoje. 7. Laurai Svolkinaitei, Alytaus apskrities policijos pareigūnei ir bendruomenininkei, – už aktyvią prevencinę ir šviečiamąją veiklą, svarų indėlį ugdant vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius ir puoselėjant atsakingo eismo kultūrą. 8. Ingai Šablinskienei, komisarei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkei, – už išskirtinį profesionalumą ir lyderystę organizuojant policijos veiklą bei svarų indėlį užtikrinant eismo saugumą ir mažinant skaudžių eismo įvykių padarinius. 9. Vidui Žurauliui, transporto inžinieriui, profesoriui, – už ilgametę mokslinę ir profesinę veiklą eismo saugumo srityje, svarų indėlį tobulinant saugaus eismo sprendimus ir nuoseklų saugaus elgesio keliuose kultūros puoselėjimą. Tuo pačiu Seimo valdybos sprendimu apdovanojimas skirtas ir motorlaivių sportininkui Edgarui Riabko už iškovotą UIM „Formulės 2“ pasaulio čempiono titulą, sportinį meistriškumą, atkaklumą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Jam apdovanojimas įteiktas spalio 12 d. Seimo valdyba apdovanojimą skiria vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. SV-S-612 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatų patvirtinimo“.
Plačiau