Architektūra neatsiejama nuo vaizdų. Jie iškyla architekto vaizduotėje, vėliau piešiniuose, brėžiniuose. Suformuotos erdvės ir pastatai mums taip pat pirmiausia atsiveria regos būdu arba techninių vaizdų pagalba. Tačiau vaizdumas/matomumas/ aiškumas yra dialektiškai susiję su nematomumu, neaiškumu, paslaptimi. Šios būsenos ne tik sąlygoja architektūros matomumą, bet ir yra jos stabilumo, tvirtumo šaltinis. Pavyzdžiui – pastato pamatai turi likti nematomi, kad statinys nesugriūtų. Pasak architektūros teoretiko Mark Wigley, struktūra, arba tai, kas sujungia elementus į tvarią visumą, kyla iš vaizdo nepakankamumo. Štai kodėl net ir ryškiausią, tikroviškiausią vaizdą neretai suvokiame kaip uždangą, slepiančią nematomą architektūros pusę. Už šios uždangos šmėžuoja ne tokie akivaizdūs architektūros kontūrai:
- skaidrumas, sujungiantis išorę ir vidų;
- susiliejimas su aplinka, susitapatinimas su organine ir neorganine gamta;
- efemeriškas, chameleoniškas tapsmo, virsmo būsenas apimantis materialumas;
- neribotas išsiplėtimas laike ir erdvėje, tapimas hiperobjektu;
- tranzitinių, ribinių erdvių sapnai;
- skaitmeninių duomenų architektūra, patiriama tik naudojant virtualybės įrenginius;
- laikinumo ir cikliškumo paženklinta architektūra, kurią galima išvysti vieną kartą metuose ar per šimtą metų, sąlygota dangaus kūnų išsidėstymo, o gal tamsos;
- tuštumos, properšos, negatyvai, galintys virsti pozityvais;
- subjektyvūs įsivaizdavimai to ko architektūroje jau nėra, o gal dar nėra.
KVIEČIAME DALYVAUTI KONKURSE!
Konkurso sąlygos:
LIETUVOS AUKŠTŲJŲ ARCHITEKTŪROS MOKYKLŲ STUDENTŲ
ARCHITEKTŪRINIO PIEŠINIO KONKURSAS
Konkurso tikslas:
propaguoti piešimą kaip pilnavertį architektūros meninių idėjų raiškos ir komunikavimo būdą.
2018 metų tema:
NEMATOMA ARCHITEKTŪRA
Architektūra neatsiejama nuo vaizdų. Jie iškyla architekto vaizduotėje, vėliau piešiniuose, brėžiniuose. Suformuotos erdvės ir pastatai mums taip pat pirmiausia atsiveria regos būdu arba techninių vaizdų pagalba. Tačiau vaizdumas/matomumas/ aiškumas yra dialektiškai susiję su nematomumu, neaiškumu, paslaptimi. Šios būsenos ne tik sąlygoja architektūros matomumą, bet ir yra jos stabilumo, tvirtumo šaltinis. Pavyzdžiui – pastato pamatai turi likti nematomi, kad statinys nesugriūtų. Pasak architektūros teoretiko Mark Wigley, struktūra, arba tai, kas sujungia elementus į tvarią visumą, kyla iš vaizdo nepakankamumo. Štai kodėl net ir ryškiausią, tikroviškiausią vaizdą neretai suvokiame kaip uždangą, slepiančią nematomą architektūros pusę. Už šios uždangos šmėžuoja ne tokie akivaizdūs architektūros kontūrai:
- skaidrumas, sujungiantis išorę ir vidų;
- susiliejimas su aplinka, susitapatinimas su organine ir neorganine gamta;
- efemeriškas, chameleoniškas tapsmo, virsmo būsenas apimantis materialumas;
- neribotas išsiplėtimas laike ir erdvėje, tapimas hiperobjektu;
- tranzitinių, ribinių erdvių sapnai;
- skaitmeninių duomenų architektūra, patiriama tik naudojant virtualybės įrenginius;
- laikinumo ir cikliškumo paženklinta architektūra, kurią galima išvysti vieną kartą metuose ar per šimtą metų, sąlygota dangaus kūnų išsidėstymo, o gal tamsos;
- tuštumos, properšos, negatyvai, galintys virsti pozityvais;
- subjektyvūs įsivaizdavimai to ko architektūroje jau nėra, o gal dar nėra.
Rengėjai
Architektūrinių kūrybinių piešinių konkurso idėjos autorius ir kuratorius – menininkas ir VGTU Architektūros fakulteto dėstytojas dr.doc. Audrius Novickas. Talkina VGTU Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros dėstytojai, dailininkai – doc. Lilija Puipienė ir prof. Vidmantas Gylikis.
Dalyviai
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų visų pakopų architektūros studijų studentai arba baigę architektūros studijas 2017 birželio mėnesį.
Konkursinių piešinių vertinimas:
Konkursui pateiktus darbus vertins 5 asmenų komisija sudaryta iš profesionalių dailininkų ir architektų. Šios komisijos tikslas – iš visų konkurso dalyvių išrinkti tris autorius, pateikusius įdomiausius ir geriausius piešinius.
Konkurso vertinimo kriterijai: piešinių atitikimas konkurso temai, idėjos originalumas ir aiškumas, darnus piešimo priemonių panaudojimas ir atlikimo estetinė kokybė, meninės idėjos ir grafinio vaizdo visumos harmoningumas.
Piešimo atlikimo būdai ir priemonės:
Darbai turi būti piešti ant popieriaus ranka arba derinant piešimą ranka su kitais grafinio vaizdavimo būdais – koliažu, kompiuteriniu piešiniu.
Darbai gali būti kuriami naudojant įvairias piešimo priemones – grafitą, anglį, tušą, markerį, rapitografą, teptukus, plunksnas ir pan.
Piešinio dydis
Maksimalus piešinio dydis yra 1x1m. Tai reiškia, kad piešinys gali būti ir mažesnis.
Piešinių skaičius
Vienas dalyvis gali pateikti iki trijų piešinių, kurie turi būti pristatyti kaip vienas siuntinys.
Piešinių pateikimas konkursui
Piešinius konkursui nurodytu adresu galima pristatyti asmeniškai arba atsiųsti paštu.
Konkurso dalyviai yra patys atsakingi už saugų piešinio įpakavimą.
Adresas
Piešinius pristatyti adresu:
VGTU Architektūros fakultetas
Pylimo g. 26/1 Vilnius 01118
4.15 / 4.16 kab.
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
(arba perduoti dailės dėstytojams Audriui Novickui,Lilijai Puipienei, Vidmantui Gylikiui į rankas)
Piešiniai privalo būti pristatyti iki 2018 m. kovo 19 d.
Ant siuntinio turi būti parašyta „Architektūrinio piešinio konkursui“
Paroda
Konkursui pateikti piešiniai bus eksponuojami Architektų sąjungoje Vilniuje, (Kalvarijų g. 1),
Konkurso apdovanojimai
Konkurso vertinimo komisijos išrinkti 3 nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti konkursinių piešinių parodos atidarymo metu. Jiems bus įteikti VGTU architektūros fakulteto ir „Archiformos“ žurnalo įsteigti prizai.
Galerija
