Stojantiesiems

Skelbiamas doktorantūros vietų atrankos pirmasis etapas: kviečiame siūlyti temas

Sausio 22, 2025
Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia pirmąjį konkursinės doktorantūros vietų atrankos etapą ir kviečia įmones, įstaigas ir organizacijas, kurios vykdo aukšto lygio MTEP, teikti pasiūlymus dėl valstybės finansuojamų doktorantūros temų. Šia priemone LMT skatina  aukštos kvalifikacijos specialistų (doktorantų) rengimą, kartu sudarant sąlygas tyrėjams išsiugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius bei gebėjimus, padėsiančius jiems dirbti tarpdalykinėse, tarpinstitucinėse ir tarptautinėse tyrėjų komandose, sėkmingai integruotis į nacionalinę ir tarptautinę mokslo aplinką.

2025 m. LMT planuoja atrinkti  70 valstybės finansuojamų doktorantūros vietų, iš kurių 20 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu planuojama skirti doktorantūrai su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, vykdančiomis aukšto lygio MTEP. Likusios vietos bus paskirstytos pagal mokslo sritis: 4 – humanitariniams, 7 – socialiniams, 14 – gamtos, 10 – technologijų, 12 – medicinos ir sveikatos, 3 – žemės ūkio mokslams. Šiemet menų sritims doktorantūros vietos nenumatytos.

Temų pasiūlymus galima teikti iki 2024 m. vasario 18 d. 16 val. Siūlomos temos turėtų atspindėti šiuolaikinius mokslo pasiekimus ir visuomenės poreikius. Pasiūlymus kviečiame teikti elektroninėje sistemoje, užpildant nurodytą formą. Įmonės, įstaigos ir organizacijos gali siūlyti vieną ar kelias temas, teikdamos atskirus temų pasiūlymus.

Vasario pabaigoje paskelbus gautas temas, prasidės antrasis konkurso etapas, kuriame siūlyti temas ir teikti paraiškas doktorantūros vietoms gauti kviečiamos mokslo ir studijų institucijos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau