Stojantiesiems

Socialinių pokyčių link: kaip prie to prisideda jaunimas ir jų kuriamos skaitmeninės istorijos

Gegužės 14, 2024
Socialiniai, ekonominiai ir psichologiniai iššūkiais šiais laikais ypač jautriai veikia jaunus žmones. Neretai socialinės medijos linksniuojamos kaip vieta, kuriose skleidžiama informacija tik dar labiau sustiprina nerimo ir dezinformacijos kiekį jaunų žmonių aplinkoje. Tačiau „Erasmus+“ projekto „Youth For Change“ (liet. „Jaunieji Europos istorijos pasakotojai socialiniams pokyčiams“) partneriai teigia, kad socialinė medija gali būti ir kaip platforma, kuri suteikia jauniems žmonėms erdvę ir vietą būti išgirstiems. 
 
Šis „Erasmus+“ projektas sprendžia skaitmeninės transformacijos sukeliamas problemas ir iššūkius ugdant jaunų žmonių skaitmeninį pasirengimą, atsparumą ir gebėjimus, skatinant aktyvų pilietiškumą ir jaunimo iniciatyvumą. Projekto galutinis tikslas – jaunimo gebėjimas tinkamai panaudoti technologijas ir skaitmenines istorijas. 
 
Kodėl skaitmeninės istorijos yra galingas įrankis jauniems žmonėms?
 
Skaitmeninis pasakojimas – tai naudingas įrankis jaunimui, skatinantis socialinę kaitą, suteikiantis galimybę dalintis savo patirtimis, požiūriais ir siekiais. Pasak „Erasmus+“ „Youth For Change“ projekto partnerių, per skaitmeninį pasakojimą jauni žmonės gali užmegzti asmeninį ryšį su kitais, skatindami empatiją ir supratimą tarp įvairių bendruomenių.
 
Tai leidžia jiems atkreipti dėmesį į socialines problemas, dalijantis istorijomis, kurios kitaip galbūt liktų nepastebėtos. Įtraukdami auditoriją emociniu lygmeniu, pasakojimai gali įkvėpti veiksmui, motyvuoti bendruomenes spręsti visuomenės iššūkius ir skatinti politikos pokyčius.
 
Ši išraiškos forma suteikia jaunimui galimybę turėti balsą, darant įtaką visuomenei ir mobilizuojant paramą jiems rūpimoms temoms, galiausiai prisidedant prie teisingesnės ir sąžiningesnės visuomenės kūrimo.
 
Istorijų pasakojimo pavyzdžiai: performanso menas kaip istorijos pasakojimas
 
Ukrainietė Anna Zakopailo, praradusi savo vaikystės namus, nusprendė išreikšti savo emocijas ir atkreipti visuomenės dėmesį į vykstantį karą. Anna Vilniaus Katedros aikštėje atliko performansą, kurio metu kūrybiškai panaudojo pasakojimą kaip priemonę asmeninei patirčiai perteikti ir atkreipti dėmesį į pabėgelių padėtį.
 
Performanso metu, istoriją herojė vystė pasitelkdama simbolinius rekvizitus ir vaizdus vaikystės namų netekimo patirčiai pavaizduoti. Per šį veiksmą ji siekė patraukti praeivių dėmesį ir įtraukti juos į dialogą apie ilgalaikį migracijos poveikį ir iššūkius, su kuriais susiduria tie, kurie niekada negali grįžti į savo namus.
 
Performansas buvo naudojamas kaip priemonė efektyviai perteikti Annos žinutę ir sukurti iš jos dar daugiau skaitmeninių istorijų. Šiuo atveju, net pati Annos auditorija turėjo galimybę kurti savo skaitmenines istorijas, komentuodama ir dalindamasi performanso vaizdo įrašais ir nuotraukomis. 
 
Pasirinkdama pasakoti savo istoriją per viešą performansą, Anna pasinaudojo vizualinio ir patyriminio pasakojimo galią, emociniu lygmeniu įtraukdama auditoriją.
 
Anot „Erasmus+“ „Youth For Change“ projekto partnerių, ši istorija demonstruoja pasakojimo transformacinę galią, kai drąsiai panaudojusi performanso meną savo asmeninės istorijos perteikimui, istorijos pasakotoja atkreipė dėmesį į tų, kurie prarado savo vaikystės namus, patirtis. 
 
Vilniaus Tarptautinės Mokyklos projektas „Our voices“
 
Dar viena jaunimo skaitmeninių istorijų kūrimo sėkmės istorija yra Vilniaus Tarptautinės Mokyklos projektas „Our voices“ (liet. „Mūsų balsai“).  „Our voices“ – tai platforma, kurioje mokyklos mokiniai gali dalintis savo istorijomis, patirtimis, požiūriais ir pasiekimais. 
 
Projektu siekiama parodyti įvairiapusę balsų, nuomonių ir patirčių įvairovę mokykloje. Mokiniai platformoje dalinasi rašytiniais straipsniais, vaizdo įrašais, įžvalgomis. 
 
Mokykla, suteikdama erdvę skaitmeniniams mokinių pasakojimams, ne tik puoselėja įtraukimo ir empatijos kultūrą, bet ir skatina abipusį supratimą mokyklos bendruomenėje. 
 
Apie projektą „Jaunieji Europos istorijos pasakotojai socialiniams pokyčiams“ 
 
„Erasmus+“ projektas  „Youth For Change“, kurį koordinuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas, tobulina jaunųjų lyderių įgūdžius, suteikiant jiems naujų žinių ir praktinių mokymo išteklių, siekiant padėti jaunimui efektyviai naudoti technologijas ir skaitmenines istorijas. Projektas įgalina jaunus žmones (15-24 metų) tapti aktyviais, veiksniais skaitmeniniais piliečiais, gebančiais internete skatinti stiprias socialinio pokyčio misijas.
 
Projekto metu sukurti trys pagrindiniai rezultatai – neformaliojo mokymosi išteklių paketas, kuris padeda vystyti Europos jaunimo skaitmenines kompetencijas ir pasakojimo įgūdžius; technologinių įrankių rinkinys, kurį sudaro 20 geriausių įrankių ir platformų, skirtų jaunimo vadovaujamam skaitmeniniam pasakojimui socialiniams pokyčiams kurti; bei skaitmeninių istorijų dalijimosi tinklas, kuriame matomos jaunų žmonių įgytos skaitmeninės žinios, pasakojimo kompetencijos ir įgūdžiai.
 
Projekto partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva), „le LABA“ (Prancūzija), „i-strategies“ (Italija), „Momentum“ (Airija), „Outside“ (Vokietija), „European E-learning Institute“ (Danija). 
 
Projektą „Jaunieji Europos istorijos pasakotojai socialiniams pokyčiams“  finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išsakytos nuomonės ir požiūris yra tik autoriaus (-ių) nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios agentūros (EACEA) nuomonę. Europos Sąjunga ar EACEA neprisiima atsakomybės už jas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau