„SOLIDWORKS“ vadovas: „Kalbėkime ne apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, o apie Renesansą“

Sausio 4, 2019

Viešojoje erdvėje ketvirtoji pramonės revoliucija (Industry 4.0) linksniuojama ne pirmus metus. Vis tik JAV įsikūrusios trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos milžinės „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corporation“ vadovo Gian Paolo Bassi teigimu, reikėtų kalbėti ne apie revoliuciją, o apie industrinį renesansą. 

„Revoliucijos yra suardančios, griaunančios, tai nėra labai malonus transformacijos būdas. Jų metu daugelis žmonių kažko netenka; revoliucijos visada turi pralaimėtojus. Trys vykusios revoliucijos daliai visuomenės sukūrė naują vertę, bet išstūmė arba nuskurdino kitas dalis. Renesansas istoriškai nuo revoliucijos skyrėsi tuo, kad į veiksmo centrą pastatė žmogų, iškėlė vidurinę klasę, gamintojus, išradėjus“, – sako G. P. Bassi. Anot jo, vienas svarbiausių renesanso išradimų buvo masinės spaudos staklės, kurios suteikė galimybę plačiai sklisti žinioms. „Tokia yra mūsų ir šiuo metu vykstančių permainų vizija – automatizacija, dirbtinis intelektas neturėtų išstumti žmonių – tai turėtų sustiprinti juos, praplėsti jų žinias bei gebėjimus“, – teigia „SOLIDWORKS“ vadovas. Jis atkreipia dėmesį į kitus pokyčius, kuriuos atneša „pramonės renesansas“.

Kaštų mažinimas nebėra sėkmingo verslo variklis

Visos trys iki tol buvusios pramonės revoliucijos išskirtinai stengėsi sumažinti masinės gamybos kaštus. G. P. Bassi teigimu, dabar vertė jau nebekyla iš gamybos kaštų sumažinimo – ji kyla iš inovacijų, kurios suteikia vartotojams kuo įspūdingesnių ir įdomesnių naujų, į atskirą žmogų ir jo poreikius orientuotų, potyrių. „Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia mentalitetą ir vartojimo modelį – žmonės jau nepasitenkina vien funkcijomis, kurias atlieka masinės gamybos produktas, jie nori įgyti potyrių. Pirkdami garsių ar išskirtinių prekių ženklų produktus, žmonės renkasi ne prekę, o potyrį. Tiesa, dažnai jis suformuotas reklamos“, – sako „SOLIDWORKS“ vadovas.

Pasaka G. P. Bassi, vykstant šiems pokyčiams didžiausias pavojus kyla šalims, kurios susitelkusios į kaštus mažinančią gamybą: „Dėl to jau susirūpino Kinija. Ji „Kinija 2025“ vizijoje iš „Made in China“, nori tapti „suprojektuota ir išrasta Kinijoje“ (angl. Designed and Invented in China). Kitu atveju šalis neišgyvens. Tas pats gresia ir Pietų Korėjai. Dabar šios šalys siekia tapti vadinamosios „kūrybinės ekonomikos“ (angl. Creative Economy) dalimi, o kūrybinei ekonomikai vertės suteikia inovacijos, ne gamybos kaštų mažinimas“.
 

Inovacijų vertė matuojama kitaip 

Lankydamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ G. P. Bassi akcentavo, kad tokios vietos, kaip ši yra geriausias pavyzdys tų pokyčių, kurie vyksta pastaruoju metu – nuo masine produkcija grįstos ekonomikos pereinama prie tokios, kuri siekia prisitaikyti prie vartotojo, individualių jo poreikių. 

„Vertė yra kuriama tokiose vietose kaip „LinkMenų fabrikas“, nes čia gimsta inovacijos. Inovacijomis pagrįsta ekonomika yra visiškai kitais parametrais grįstas vertės kūrimas. Dėl to esant naujoms sąlygoms kai kurios pramonės šakos susiduria su didžiule problema – jos gali skaitmenizuoti savo procesus, tačiau aš nemanau, kad vien tik tai joms padėtų sukurti daugiau vertės. Jos privalo ne tik skaitmeninti procesus, bet juos visiškai keisti. Seni procesai su skaitmenizavimo „injekcija“ neišgelbės nuo per pasaulį besiritančios inovacijų bangos“, – sako jis.  

Išsilavinimo svarba didės

G. P. Bassi akcentuoja, kad inovacijų reikšmei augant, švietimo reikšmė taip pat didėja. „Inovacijos dažnai gimsta netikėtai, tačiau reikia jas paskatinti, „pasėti sėklas“, ir tam geriausias būdas – per švietimą. Kuo toliau, tuo labiau fizinis darbas nebebus toks aktualus, jį pakeis automatizacija; robotai jau dabar gali atlikti daugelį darbų. Ateities darbuotojai bus labai gerai išsilavinę, ir jei visuomenė nori išgyventi ir klestėti, turi edukuoti savo piliečius. Švietimas tampa visuomenės klestėjimo pagrindu. Manau, jog tas vyksta ir Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį jis.

„SOLIDWORKS Corporation“ pati aktyviai įsitraukia į švietimo procesą Lietuvoje. Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos licencijų 2018 m. pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, kompanija „IN RE“, partnerystėje su Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija „LINPRA“.

Sausio 4 d., VGTU vykstančios „Ateities inžinerija“ projekto III-ios sesijos programos metu, vyksta „SOLIDWORKS EDU“ edukacinės programos mokykloms pradinė mokymų sesija. Joje daugiau kaip 120 užsiregistravusių mokytojų iš įvairių ugdymo įstaigų išklausys 6 val. seminarą ir mokymų kursą, kaip trimačio projektavimo, virtualios simuliacijos ir vizualizavimo programine įranga „SOLIDWORKS“ gali būti naudojama edukaciniais tikslais, integruojant ją į IT, technologijų, gamtos mokslų ir kitas pamokas.


*****
„SOLIDWORKS Corporation“ yra viena pasaulyje pirmaujančių trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos gamintojų. „SOLIDWORKS“ programos veikia „Microsoft Windows“ aplinkoje. Programas sėkmingai naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje, pradedant individualiais kūrėjais ir baigiant didelėmis korporacijomis iš kuo įvairiausių pramonės sričių. 

„SOLIDWORKS Corporation“ įkurta 1993 m. JAV, nuo 1997 m. ją valdo Prancūzijos koncernas „Dassault Systèmes“. Nuo 1981 m. veikiantis „Dassault Systèmes“ per daugelį įsigijimų yra tapęs vienu pagrindinių 3D modeliavimo, 3D simuliacijų ir produkto gyvavimo ciklo (PLM) programinės įrangos tiekėjų pasaulyje.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau