Specialistai, be kurių pasaulis sustotų

Rugpjūčio 2, 2024
Ar kada susimąstėte, kas atsitiktų, jei sustotų transporto bei logistikos tiekimo sistema? Praktiškai per savaitę sutriktų maisto produktų tiekimas, atsirastų medikamentų trūkumas gydymo įstaigose, išnyktų švieži ir greitai gendantys produktai, nebedirbtų paštas ir kurjerių tarnybos, prasidėtų sanitarinės problemos dėl nepašalintų atliekų ir t.t. Kad taip neatsitiktų, dirba logistikos ir transporto vadybos sistemos specialistai, kurie organizuoja, prižiūri bei kontroliuoja logistikos tiekimo grandinių veikimą.
 
Logistų kasdienybė
 
Logistikos įmonės „Associated Cargo Experts“ transporto koordinatorius Mindaugas Kildišius pasakoja, jog pasirinkus logistikos specialybę, darbas niekada nebus nuobodus ar monotoniškas. Logistai nuolat bendrauja su daugybe žmonių, o darbas – pateikia staigmenų.
 
„Šis darbas – nebijantiems atsakomybės ir gebantiems priimti sprendimus. Kolegos iš viso pasaulio pradeda skambinti jau nuo 7 valandos ryto dėl įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, maršruto pakoregavimo arba krovinių nukreipimo kitur, ir šias problemas gali išspręsti tik tu – delsti negalima. Taip dažnai nutinka ir dėl laiko zonų skirtumų. Vis tik, toks darbo pobūdis leidžia neprisirišti prie darbo vietos ir kai kada jo metu susitvarkyti asmeninius reikalus“, – pasakoja M. Kildišius.
 
Logistas pratęsia, jog multitaskinimas (keleto užduočių atlikimas vienu metu) – tai įprasta ir neatsiejama darbo dalis.  Visa informacija, kurią gauna šis darbuotojas – labai svarbi ir nieko praleisti negalima, todėl tikslumas ir atidumas detalėms taip pat labai svarbios dirbant logistikos srityje.
 
M. Kildišius priduria, jog vis dėlto darbo pobūdis ir krūvis skiriasi priklausomai nuo užimamų pareigų ir įmonės dydžio. Įprastai mažesnėse įmonėse platesnis darbų spektras, o didesnėse – siauresnis darbų spektras ir didesnis darbo krūvis.
 
VILNIUS TECH profesorius dr. Darius Bazaras pratęsia, jog darbo rinkoje pasiūla plati, todėl studentai dar studijų metu gauna darbą transporto, ekspedijavimo, sandėliavimo, prekybos, terminalų bei paskirstymo sistemos įmonėse. Taip pat dirba viešojo transporto, keleivių vežimo kompanijose, ministerijose, savivaldybėse, įsitraukia į aviacijos sritį, sprendžia multimodalinio vežimo technologijų praktinio taikymo klausimus.
 
Specialistai ruošiami įvairiapusiškai
 
Logistikos specialistai ruošiami VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos studijų programoje. Profesorius dr. D. Bazaras pasakoja, jog ši studijų programa turi bene giliausias tradicijas – joje jau daugiau nei 40 metų rengiami transporto ir logistikos specialistus tiek tarptautinei, tiek ir Lietuvos rinkai.
 
„Mūsų studijų programa savo laiku įkvėpė logistikos studijų plėtrą. Aišku per šiuos dešimtmečius programa keitėsi, tobulėjo, buvo ir yra pritraukiami aukšto lygio dėstytojai, socialiniai partneriai bei užsienio mokslininkai. Programa yra nuolatiniame tobulinimo procese, peržiūrint dėstomus dalykus bei atsižvelgiant į realius rinkos poreikius“, – pasakoja Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas.
 
Studijuodami būsimieji specialistai gauna visapusį vadybinį parengimą su labai konkrečiu turiniu – transporto vadybos ir logistikos žinias su galimybe specializuotis transporto ekonomikos srityje. Be bendrųjų vadybos dalykų, mokymąsi kalbų, logistikos, krovinių ir keleivių vežimo organizavimo technologijų, aptarnavimo, sandėlių logistikos, transporto politikos, žaliosios logistikos, informacinių technologijų, transporto ekonomikos bei kitų dalykų. Be to, plečiantis VILNIUS TECH struktūrai – nuo spalio mėn. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps VILNIUS TECH universiteto dalimi – neišvengiamai studijų programos turinys pildosi jūrų transporto problematika: vežimo technologijomis, ekosistemų analize bei teisiniu reguliavimu.
 
Siekiant prisitaikyti prie didesnių reikalavimų tvarumui ir gamtos išsaugojimui, būsimieji specialistai supažindinami ir su žaliosios logistikos sprendimais, tvarumu transporto ir logistikos sistemoje. Taip pat akademinių diskusijų metu siekiama išspręsti problemą, kaip užtikrinti palankius aplinkai sprendimus nedarant neigiamos įtakos ekonominiams procesams, priešingai – derinant žaliuosius principus su konkurenciniu pranašumu.
 
Tam, kad baigę studijas absolventai gebėtų lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, studijų metu jie turi galimybė išmokti dirbti su realiomis taikomosiomis logistikos sistemą valdančiomis programomis, kurios realiai yra naudojamos transporto bei logistikos kompanijose.
 
„Mes taip pat siekiame, kad studentai suprastų tokių ir panašaus pobūdžio programų veikimo filosofiją, kas savo ruoštu leidžia greitai perprasti programų veikimo algoritmą ir dėl to sugeba greitai adaptuotis, jei darbo vietoje yra naudojama kita programa“, – paaiškina prof. dr. D. Bazaras.
 
Prie būsimųjų specialistų ugdymo prisideda ir socialiniai partneriai, kurie sudaro palankias sąlygas atlikti praktikas bei rasti darbo vietą, o taip pat skiria stipendijas. Studentai turi galimybę įgyti dvigubą diplomą su Vindesheimo (Nyderlanduose) taikomųjų mokslų universitetu. Tam, kad būsimieji specialistai įgytų daugiau patirties, jiems suteikiama galimybė dalyvauti intenstyviose mainų programose-tarptautinėse studijų savaitėse.
 
„Apibendrinant galime sakyti, jog yra specialybės, kurių reikia dabar, tačiau vėliau jų poreikis išnyks. Mūsų atveju, transporto vadybos bei logistikos specialistų poreikis bus visuomet, nes žmonės norės valgyti, rengtis, naudoti daiktus bei būti mobiliais, o tą užtikrina mūsų parengti specialistai“, – teigia VILNIUS TECH prof. dr. D. Bazaras.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau