Sritis, teikianti inžinerinę laimę: elektronikos inžinierių išradimai keičia pasaulį

Birželio 25, 2024
Vargu, ar šiuolaikinį pasaulį būtų įmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų elektronikos prietaisų ir interneto – jie užtikrina patogumą buityje, pramonėje, moksle ir studijose. Už šių technologijų stovi elektros ir elektronikos inžinieriai – pažangios, išmanios ateities ir inovacijų kūrėjai, kurių poreikis ilgainiui tik augs. „Ateityje elektronikos inžinerijos specialistų poreikis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje bus kelis kartus didesnis nei dabar“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto mokslininkas prof. dr. Vaidotas Barzdėnas.
 
Pasak VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų Katedros vedėjo prof. dr. Vaidoto Barzdėno, elektronikos prietaisai tampa vis išmanesni, mažesnių matmenų ir vartoja vis mažiau ff energijos. Vis dėlto, retai kas susimąsto, kiek inžinerinių idėjų, pastangų ir darbo prireikė, kad būtų sukurtas išmanusis telefonas ar kompiuteris.
 
Visas šias idėjas ir inovacijas įgyvendina elektronikos inžinieriai bei inžinierės, kurių veikla yra grįsta tyrinėjimais ir atradimais. Nuomonė, kad tikslieji mokslai – nuobodūs ir sausi, yra visiškas mitas, sako prof. dr. V. Barzdėnas. Tai liudija ir žodžio inžinierius kilmė bei reikšmė. 
 
„Tai iš lotynų kalbos žodžio ingenium kilęs terminas, reiškiantis išradingą, kurti gebantį asmenį. Naujų dalykų kūrimas niekada nebūna nuobodus – susiduriama su įvairiomis problemomis ir iššūkiais, kuriuos išsprendus įgyjama unikalios patirties, žinių ir tampama savo srities profesionalu. 

 

Be to, sukūrus kažką naujo, ir matant, kaip sukurtas prietaisas palengvina buitį ar sulaukia didelės komercinės sėkmės, aplanko „inžinerinė laimė ar ekstazė“. Tada supranti, kokie įdomūs ir naudingi yra inžinerijos mokslai“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkas.

 

Specialistų poreikis – visame pasaulyje

 

Elektronika yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir pramonės šakų, kuri nuo pirmojo tranzistoriaus išradimo 1947 m. augo nepaprastu tempu ir įgijo didžiulę įtaką kasdieniame gyvenime. Šiais laikais sparčiai kuriami ir tobulinami daiktų interneto (IoT) prietaisai, 5G ryšio sistemos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos, smarki pažanga vyksta ir automobilių elektronikoje bei atsinaujinančios energetikos srityje, nuolat auga pramonės skaitmenizacija ir automatizacija.

 

Tai lemia augantį elektronikos inžinerijos specialistų poreikį. Ši tendencija vyrauja visame pasaulyje ir ilgainiui tik ryškės.

 

„Europos sąjunga (ES), įskaitant ir Lietuvą, šiuo metu didelį dėmesį skiria integrinių grandynų ir jų lustų pramonės sustiprinimui bei plėtrai – iki 2030 m. siekiama padvigubinti ES pasaulinės puslaidininkių rinkos dalį nuo 10 % bent iki 20 %. Dėl to padvigubės šių specialistų poreikis ir augs kitos pramonės šakos – telekomunikacijų, automobilių pramonė, medicinos technologijos, energetikos sektorius bei kitos“, – teigia profesorius. 

 

Žinoma, tuo Elektronikos mokslų krypties studijas baigusių vaikinų ir merginų galimybės neapsiriboja – jų karjeros perspektyvos yra ypač plačios ir įvairios.  Studentai ir absolventai dirba inžinieriais ir vadovais elektronikos, telekomunikacijų, kompiuterijos, informacinių technologijų ir kitose srityse, taip pat Lietuvos ir užsienio pramonės įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) padaliniuose, kur kuria pažangius dabarties ir ateities elektronikos prietaisus.

 

„Verslumo dvasia pasižymintys absolventai patys kuria savo technologijų įmones ar startuolius. Man, kaip dėstytojui, ypač džiugu matyti, kaip auga ir plečiasi VILNIUS TECH absolventų sukurtos elektronikos prietaisų bei sistemų kūrimo, lazerinių technologijų ar kitų sričių įmonės ir startuoliai. Prisidėdami prie inovatyvių technologijų kūrimo ir diegimo, jie skatina Lietuvos ir Europos pramonės augimą bei visų mūsų gerovę“, – džiaugiasi prof. dr. V. Barzdėnas. 

 

Elektronikos inžinieriai yra labai paklausūs ir IT sektoriuje, kur jie gali dirbti sistemų inžinieriais, programuotojais. „Šie specialistai žino du esminius dalykus: kaip sukurti elektronikos prietaisą ir kaip jam „įpūsti gyvybę“, t.y. kaip užprogramuoti šį elektronikos prietaisą taip, kad jis tinkamai veiktų“, – priduria jis. 

 

VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas ruošia ateities kūrėjus

 

Kasmet VILNIUS TECH sėkmingai užbaigia daugybė Elektronikos fakulteto absolventų, kurie iš universiteto išsineša didelį kraitį įvairių žinių ir kompetencijų. 

 

Per ketverius metus Elektronikos inžinerijos studentai išmoksta kurti elektronikos prietaisus „nuo idėjos iki galutinio produkto“, kurie naudojami įvairiose pramonės srityje: lazerių technologijose, automobilių, bepiločių orlaivių ir dronų pramonėje, medicinos įrenginių gamyboje, energetikos, gynybos ir saugumo bei daugelyje kitų.

 

„Kompiuterių inžinerijos studijų programa sujungia elektronikos inžinerijos ir informatikos sritis ir moko kurti tiek aparatinę, tiek programinę įrangą, Tuo tarpu Informacinių ir ryšių technologijų studijų programa ruošia specialistus, kurie geba kurti, valdyti ir programuoti informacines bei ryšių sistemas. Šios programos išskirtinumas – tarpdalykės žinios ir įgūdžiai, apimantys informatiką, ryšių technologijas ir elektroniką“, – sako VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas.

 

Visiškai naujame VILNIUS TECH pastatų komplekse įsikūręs Elektronikos fakultetas studentams suteikia pačias geriausias sąlygas mokytis ir tyrinėti. Modernios auditorijos ir laboratorijos su naujausia įranga, skirta elektronikos projektavimui, testavimui ir matavimams, atveria dar daugiau galimybių kurti reikšmingas inovacijas. Ne mažiau svarbios žinios, kurias perduoda kompetentingi dėstytojai – mokslininkai ir pramonės profesionalai iš Lietuvos, JAV, Vokietijos ir kitų užsienio šalių, kurie suteikia pačių naujausių inžinerinių žinių.

 

„Elektronikos fakulteto mokslininkai vykdo tyrimus įvairiose srityse: nuo 5G ryšio sistemų, daiktų interneto (IoT) iki medicininių prietaisų kūrimo, kurie ateityje bus naudojami ligų diagnostikai ir gydymui. Į jų projektines veiklas įtraukiami ir studentai. Be to, Elektronikos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Taivano universitetais – kartu su jais vykdo mokslines veiklas ir siunčia studentus į mokymus bei praktikas“, – pasakoja prof. dr. V. Barzdėnas. 

 

Daugiau informacijos apie studijas VILNIUS TECH Elektronikos fakultete rasite čia.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė. Nuotraukos – Alekso Jauniaus.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau