Stojantiesiems

Sritis, teikianti inžinerinę laimę: elektronikos inžinierių išradimai keičia pasaulį

Birželio 25, 2024
Vargu, ar šiuolaikinį pasaulį būtų įmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų elektronikos prietaisų ir interneto – jie užtikrina patogumą buityje, pramonėje, moksle ir studijose. Už šių technologijų stovi elektros ir elektronikos inžinieriai – pažangios, išmanios ateities ir inovacijų kūrėjai, kurių poreikis ilgainiui tik augs. „Ateityje elektronikos inžinerijos specialistų poreikis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje bus kelis kartus didesnis nei dabar“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto mokslininkas prof. dr. Vaidotas Barzdėnas.
 
Pasak VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų Katedros vedėjo prof. dr. Vaidoto Barzdėno, elektronikos prietaisai tampa vis išmanesni, mažesnių matmenų ir vartoja vis mažiau ff energijos. Vis dėlto, retai kas susimąsto, kiek inžinerinių idėjų, pastangų ir darbo prireikė, kad būtų sukurtas išmanusis telefonas ar kompiuteris.
 
Visas šias idėjas ir inovacijas įgyvendina elektronikos inžinieriai bei inžinierės, kurių veikla yra grįsta tyrinėjimais ir atradimais. Nuomonė, kad tikslieji mokslai – nuobodūs ir sausi, yra visiškas mitas, sako prof. dr. V. Barzdėnas. Tai liudija ir žodžio inžinierius kilmė bei reikšmė. 
 
„Tai iš lotynų kalbos žodžio ingenium kilęs terminas, reiškiantis išradingą, kurti gebantį asmenį. Naujų dalykų kūrimas niekada nebūna nuobodus – susiduriama su įvairiomis problemomis ir iššūkiais, kuriuos išsprendus įgyjama unikalios patirties, žinių ir tampama savo srities profesionalu. 

 

Be to, sukūrus kažką naujo, ir matant, kaip sukurtas prietaisas palengvina buitį ar sulaukia didelės komercinės sėkmės, aplanko „inžinerinė laimė ar ekstazė“. Tada supranti, kokie įdomūs ir naudingi yra inžinerijos mokslai“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkas.

 

Specialistų poreikis – visame pasaulyje

 

Elektronika yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo ir pramonės šakų, kuri nuo pirmojo tranzistoriaus išradimo 1947 m. augo nepaprastu tempu ir įgijo didžiulę įtaką kasdieniame gyvenime. Šiais laikais sparčiai kuriami ir tobulinami daiktų interneto (IoT) prietaisai, 5G ryšio sistemos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos, smarki pažanga vyksta ir automobilių elektronikoje bei atsinaujinančios energetikos srityje, nuolat auga pramonės skaitmenizacija ir automatizacija.

 

Tai lemia augantį elektronikos inžinerijos specialistų poreikį. Ši tendencija vyrauja visame pasaulyje ir ilgainiui tik ryškės.

 

„Europos sąjunga (ES), įskaitant ir Lietuvą, šiuo metu didelį dėmesį skiria integrinių grandynų ir jų lustų pramonės sustiprinimui bei plėtrai – iki 2030 m. siekiama padvigubinti ES pasaulinės puslaidininkių rinkos dalį nuo 10 % bent iki 20 %. Dėl to padvigubės šių specialistų poreikis ir augs kitos pramonės šakos – telekomunikacijų, automobilių pramonė, medicinos technologijos, energetikos sektorius bei kitos“, – teigia profesorius. 

 

Žinoma, tuo Elektronikos mokslų krypties studijas baigusių vaikinų ir merginų galimybės neapsiriboja – jų karjeros perspektyvos yra ypač plačios ir įvairios.  Studentai ir absolventai dirba inžinieriais ir vadovais elektronikos, telekomunikacijų, kompiuterijos, informacinių technologijų ir kitose srityse, taip pat Lietuvos ir užsienio pramonės įmonių mokslinių tyrimų ir plėtros (R&D) padaliniuose, kur kuria pažangius dabarties ir ateities elektronikos prietaisus.

 

„Verslumo dvasia pasižymintys absolventai patys kuria savo technologijų įmones ar startuolius. Man, kaip dėstytojui, ypač džiugu matyti, kaip auga ir plečiasi VILNIUS TECH absolventų sukurtos elektronikos prietaisų bei sistemų kūrimo, lazerinių technologijų ar kitų sričių įmonės ir startuoliai. Prisidėdami prie inovatyvių technologijų kūrimo ir diegimo, jie skatina Lietuvos ir Europos pramonės augimą bei visų mūsų gerovę“, – džiaugiasi prof. dr. V. Barzdėnas. 

 

Elektronikos inžinieriai yra labai paklausūs ir IT sektoriuje, kur jie gali dirbti sistemų inžinieriais, programuotojais. „Šie specialistai žino du esminius dalykus: kaip sukurti elektronikos prietaisą ir kaip jam „įpūsti gyvybę“, t.y. kaip užprogramuoti šį elektronikos prietaisą taip, kad jis tinkamai veiktų“, – priduria jis. 

 

VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas ruošia ateities kūrėjus

 

Kasmet VILNIUS TECH sėkmingai užbaigia daugybė Elektronikos fakulteto absolventų, kurie iš universiteto išsineša didelį kraitį įvairių žinių ir kompetencijų. 

 

Per ketverius metus Elektronikos inžinerijos studentai išmoksta kurti elektronikos prietaisus „nuo idėjos iki galutinio produkto“, kurie naudojami įvairiose pramonės srityje: lazerių technologijose, automobilių, bepiločių orlaivių ir dronų pramonėje, medicinos įrenginių gamyboje, energetikos, gynybos ir saugumo bei daugelyje kitų.

 

„Kompiuterių inžinerijos studijų programa sujungia elektronikos inžinerijos ir informatikos sritis ir moko kurti tiek aparatinę, tiek programinę įrangą, Tuo tarpu Informacinių ir ryšių technologijų studijų programa ruošia specialistus, kurie geba kurti, valdyti ir programuoti informacines bei ryšių sistemas. Šios programos išskirtinumas – tarpdalykės žinios ir įgūdžiai, apimantys informatiką, ryšių technologijas ir elektroniką“, – sako VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas.

 

Visiškai naujame VILNIUS TECH pastatų komplekse įsikūręs Elektronikos fakultetas studentams suteikia pačias geriausias sąlygas mokytis ir tyrinėti. Modernios auditorijos ir laboratorijos su naujausia įranga, skirta elektronikos projektavimui, testavimui ir matavimams, atveria dar daugiau galimybių kurti reikšmingas inovacijas. Ne mažiau svarbios žinios, kurias perduoda kompetentingi dėstytojai – mokslininkai ir pramonės profesionalai iš Lietuvos, JAV, Vokietijos ir kitų užsienio šalių, kurie suteikia pačių naujausių inžinerinių žinių.

 

„Elektronikos fakulteto mokslininkai vykdo tyrimus įvairiose srityse: nuo 5G ryšio sistemų, daiktų interneto (IoT) iki medicininių prietaisų kūrimo, kurie ateityje bus naudojami ligų diagnostikai ir gydymui. Į jų projektines veiklas įtraukiami ir studentai. Be to, Elektronikos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Taivano universitetais – kartu su jais vykdo mokslines veiklas ir siunčia studentus į mokymus bei praktikas“, – pasakoja prof. dr. V. Barzdėnas. 

 

Daugiau informacijos apie studijas VILNIUS TECH Elektronikos fakultete rasite čia.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė. Nuotraukos – Alekso Jauniaus.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau