Stojantiesiems

Statant makaronų tiltus – idėjos, kaip pagerinti realias konstrukcijas

Balandžio 7, 2016
Ką galima nuveikti su 2 pakeliais makaronų? Pasigaminti gardžią vakarienę arba pridėjus šiek tiek klijų pastatyti makaronų tiltą, galintį atlaikyti 100 ar net 250 kartų didesnę apkrovą nei jo paties masė. Kai šiame procese reikalinga fantazija viršija turimas žinias – kyla genialių minčių.
 
„Statybos fakulteto profesorius nustebino Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ moksleivių finalo dalyvių išradingumas – moksleiviai, nors ir neturėdami profesinių inžinerinių ir mechaninių žinių, nepabūgo panaudoti drąsių sprendimų ir sukūrė labai įdomių konstrukcinių tilto schemų. Reikėtų atlikti papildomus skaičiavimus bei bandymus ir labai tikėtina, kad kai kurias iš jų būtų galima panaudoti realių tiltų statyboje“, – įspūdžiais po vakar Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusio nacionalinio čempionato „Makaronų tiltai 2016“ moksleivių finalo dalijosi renginio organizatorius ir VGTU Tiltų ir specialiųjų statinių katedros lektorius Vytautas Tamulėnas.
 
„Makaronų tiltai 2016“ – tradicinis VGTU organizuojamas Lietuvos čempionatas, kurio metu atliekami demonstraciniai čempionato dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą. Kūrybiško statybos konkurso taisyklės paprastos – reikia pagaminti kuo stipresnį tiltą iš 1 kg pasirinktos formos makaronų ir klijų.
 
2016 m. pradžioje startavęs penktasis makaronų tiltų čempionatas po 7 moksleivių atrankos etapų pasiekė finišo tiesiąją – tvirčiausius makaronų tiltus savo miestuose pastačiusios komandos vakar susirinko į VGTU vykusį moksleivių finalą. Jame varžėsi 9 moksleivių komandos iš Utenos, Vievio, Alytaus, Kėdainių, Klaipėdos, Vilniaus.
„Iš viso atrankiniuose etapuose tiltus iš makaronų statė 56 mokinių komandos. Į finalines moksleivių varžybas pateko trys geriausios Vilniaus atrankinio etapo komandos bei po vieną geriausią komandą iš atrankinių etapų Utenoje, Molėtuose, Kėdainiuose, Kretingoje, Panevėžyje ir Alytuje. Tai tris kartus daugiau nei praėjusiais metais“, – apie vis dar smarkiai augantį susidomėjimą makaronų tiltais pasakojo V. Tamulėnas.
 
Moksleivių čempionato nugalėtojais tapo komanda „Marmašeliai“ iš Elektrėnų sav. Vievio gimnazijos – jų sukonstruotas tiltas iš makaronų svėrė 987 g ir atlaikė 98,9 kg apkrovą. Antrąją vietą pelnė Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos komanda (979 g tiltas atlaikė 95,4 kg), o trečiąją – Kėdainių r. Josvainių gimnazijos atstovai (734 g tiltas atlaikė 56,8 kg).
 
Moksleivių finalas yra viso nacionalinio čempionato „Makaronų tiltai 2016“ sudedamoji dalis – 3 moksleivių čempionato prizininkai dalyvaus balandžio 27 d. VGTU vyksiančiame pagrindiniame finale ir varžysis su studentų bei profesionalių inžinierių komandomis. „Makaronų tiltai 2016“ organizatoriai teigia, kad dalyvių pasiekti rezultatai kasmet vis gerėja, tad šiemet nebus apsiribota vien nacionaliniu makaronų čempionatu.
 
„Praėjusiais metais VGTU Statybos fakulteto studentai sumušė Lietuvos rekordą, kai komandos ,,Špikis” makaronų tiltas atlaikė net 251 kg apkrovą. Manome, kad šiemet bus viršytas ir šis rekordas. Rezultatai puikūs, todėl nusprendėme parodyti savo tiltus pasauliui – nacionalinio „Makaronų tiltai 2016“ finalo nugalėtojai gaus teisę atstovauti Lietuvai pasauliniame makaronų tiltų čempionate „Spaghetti Bridges“ Vengrijoje“, – sakė V. Tamulėnas.
 
„Spaghetti Bridges“ čempionato dalyviams iš Vengrijos Obuda universiteto priklauso ir pasaulio rekordas – 2011 m. jų iš makaronų pastatytas ir nė 1 kg nesveriantis tiltas atlaikė net 578 kg.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau