Stojantiesiems

Statybų sektorius klesti, o specialistų trūksta: paskatinimui – tūkstantinės stipendijos

Gegužės 28, 2024
Mus kasdien supa įvairiausi pastatai, tačiau, ko gero, nedaugelis žino, kokių sprendimų reikia, kad jie būtų saugūs, ilgaamžiai ir pritaikyti žmonių poreikiams. Visa tai sprendžia statybos inžinieriai – specialistai, kurių poreikis nemažėja jau tūkstančius metų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos fakulteto dekano doc. dr. Remigijaus Šalnos, šiuo metu statybų sektorius ypatingai klesti, o specialistų trūksta, tad karjeros galimybės yra kaip niekad geros. 

Statybos inžinieriai – ateities kūrėjai
 

Statybos inžinerija – labai prasminga sritis, pasižyminti išliekamąja verte. Inžinieriai – ateities kūrėjai: pasitelkdami naujausias technologijas ir medžiagas, jie nuolat kuria, atnaujina mus supančią aplinką ir taip prisideda prie lokalių bei globalių pokyčių.
 
Nors statybos pramonė – viena seniausių pasaulyje, dabartiniai procesai nė iš tolo nebeprimena tų, kurie buvo naudojami statant Egipto piramides. Statybos pramonė dabar – moderni, pažangi, skaitmenizuota. Anot doc. dr. R. Šalnos, projektuojant pastatus iškart galvojama, kaip jie bus utilizuoti po šimto metų. Jau nieko nebestebina ir išmanieji pastatai, kuriuose yra įmontuoti jutikliai, fiksuojantys įvairią informaciją ir leidžiantys pastatui save stebėti, analizuoti, pranešti apie tam tikrus pokyčius.
 
„Skaitmenizacija statyboje – visiška norma. Net teisės aktuose reglamentuojama, kad pastatas nuo tam tikros vertės turi turėti skaitmeninį modelį – dvynį. Skaitmeninis dvynys apjungia visus pastato projektavimo procesus, tad, tarkim pakeitus vieną pastato elementą, visas statybos ciklas, operacijos, kaštai pasikeičia. Taip pat, galima nusiskenuoti bet kokį statinio elementą ir iš skaitmeninio dvynio gauti visą informaciją – kur, kada jis pirktas, kokia jo garantija ir kada ką reikia pakeisti“, – dalijasi mokslininkas.
 
Stiprius pokyčius statybos inžinerijoje liudija ir kompetencijos, kurių tikimasi iš jaunų specialistų. Dabar statybos inžinieriai, priešingai nei anksčiau, turi mokėti ne tik projektuoti pastatus, braižyti brėžinius ir rūpintis jų įrengimu, bet ir pasižymėti programavimo įgūdžiais, mat naudojant programinius algoritmus kuriami skaitmeniniai pastatų modeliai. Informacinių technologijų mokslai yra įtraukti į visas Statybos fakulteto studijų programas. 
 
Kiekvienoje programoje ugdomi ir minkštieji įgūdžiai. R. Šalna įsitikinęs: be jų neįmanoma išugdyti visapusiškų specialistų.
 
„Statybos inžinierius-vadovas turi bendrauti su labai daug įvairių sričių atstovų. Kuriant projektą, reikia derinti architektų, elektros, šildymo-vėdinimo, oro kondicionavimo ir vandentiekio įrengimo ir kitų specialistų darbus. Svarbiausia, kad visa tai turi atitikti užsakovo poreikius, tad yra būtina gebėti valdyti projektus ir efektyviai komunikuoti“, – sako doc. dr. R. Šalna.
 
Mokslininkas pastebi, kad neretai vadovaujančias pareigas šiame sektoriuje užima moterys, nors vis dar gajus mitas, kad statybos inžineriją renkasi tik vyrai. Statistika rodo, kad merginų inžinerijos studijų programose skaičius nuosekliai auga, pasaulinę tendenciją liudija ir VILNIUS TECH statistika. 
 
„Nors statybos inžineriją studijuojančių merginų procentas vis dar yra šiek tiek mažesnis, pagrindinėse Lietuvos statybos įmonėse inžinierių skyriams su 50-100 darbuotojų dažnai vadovauja moterys“, – šypsosi doc. dr. R. Šalna.
 
Stipendijoms skirs apie 30 tūkstančių eurų
Nenuostabu, kad statybos inžinierių paklausa yra didžiulė – trečio kurso studentai po praktikos įsidarbina tose pačiose įmonėse. Vis tik karjeros galimybės neapsiriboja Lietuva – statybos inžinierių laukia tarptautinė rinka.
 
„Mūsų specialistai mokosi projektuoti pagal Europos projektavimo normas. Nors kiekviena šalis turi specifinius reikalavimus atestatams, toks išsilavinimas suteikia galimybę dirbti visur. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH ketvirto kurso studentai ir absolventai drąsiai projektuoja pastatus Dubajuje, tunelius Austrijoje ir kitose šalyse, – sako R. Šalna. – Be to, statybos inžinerija neįpareigoja sėdėti konkrečioje darbo vietoje – projektuoti pastatus, tiltus ar kitus objektus galima bet kurioje pasaulio šalyje. Akivaizdu, kad perspektyvos ir galimybės tikrai yra labai plačios.“
 
Nepaisant to, statybos inžinierių masiškai trūksta, nes jaunimo tarpe šie mokslai nėra patys populiariausi. Anot docento, pasaulinės tendencijos rodo, kad vaikai nesidomi inžinerija, nes ieško lengvesnio būdo užsidirbti.
 
„Į socialinių mokslų studijų programas yra lengviau įstoti, studijuoti, pabaigti gerais rezultatais. Taip pat pasitaiko, kad mokyklose mokiniai nepasirenka mokytis fundamentaliųjų dalykų  – kai susidomi inžinerija, į ją stoti nebegali, nes nebuvo pasirinkę matematikos, fizikos, chemijos“, – vardija Statybos fakulteto dekanas.
 
Siekdamos pritraukti daugiau talentų ir potencialių darbuotojų, stipriai įsitraukia įvairios verslo įmonės. Lietuvos statybininkų ir inžinierių asociacijos vienija jėgas su universitetais ir visomis išgalėmis bando jaunuolius paskatinti stoti į inžineriją – sritį, kurioje specialistų poreikis yra didžiulis.
 
„Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos mastu masiškai mažėja statybos inžinierių, todėl investuoja į ilgalaikę inžinerijos populiarinimo strategiją ir daug resursų skiria skatinamosioms stipendijoms. Jau antrus metus VILNIUS TECH Statybos fakultetas surenka apie 30 tūkstančių eurų paramos, kuri bus skirta patiems geriausiems studentams. Pirmakursiams stipendijos skiriamos pagal konkursinius balus, o antrame semestre atsižvelgiama į studijų rezultatus“, – sako mokslininkas.
 
VILNIUS TECH – lyderis statybų inžinerijos srityje
 
VILNIUS TECH Statybos fakultetas jau ne vieną dešimtį metų yra lyderis tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose reitinguose. Fakultetas gali džiaugtis ne tik aukšta ir tvirta pozicija reitinguose, bet ir stipriu mokslininkų branduoliu, pačiomis moderniausiomis laboratorijomis ir naujausia programine įranga, kurios net verslo įmonės dar nėra įsigijusios.
 
„Universitetas yra kaip kelrodis. Inovacijos visada ateina dėl to, kad fakultete yra labai stiprus mokslininkų branduolys. VILNIUS TECH mokslininkų sukurtos inovacijos tarptautiniame vertinime labai aukštai įvertintos. Pernai, įvertinus visą mokslo veiklą, surinkome 4 balus iš 5. Tai yra puikus rodiklis.
 
Fakultetas laimi labai daug mokslinių bei mokslo žinių ir technologijų perdavimo projektų, kurių metinė apyvarta siekia apie 600-700 tūkstančių eurų. Jų dėka universitetas kartu su lyderiaujančiomis statybų sektoriaus įmonėmis diegia inovatyvius šios srities sprendimus mūsų šalyje ir už jos ribų. Į tuos projektus yra įdarbinami ir studentai, kurie vysto mokslinę veiklą kartu su mokslininkais. Taip jie ne tik įgyja papildomų žinių, bet ir dar vienu žingsniu išsiveržia į priekį – sužino apie visas inovacijas, pokyčius ir tai, ko reikia statybos sektoriui. VILNIUS TECH studentai kuria rytojui: nuo naujų statybinių konstrukcijų ir medžiagų iki sprendimų, kaip sumažinti šiltnamio efektą, CO2 emisiją ir minimizuoti kitus aplinkai žalingus statybos pramonės procesus“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. R. Šalna. 
 
Daugiau apie VILNIUS TECH Statybos fakulteto siūlomas bakalauro studijas rasite čia.
 
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė. Nuotraukos – Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau