Paskutiniai mokslo metai abiturientams ir taip tampantys nelengvu etapu šiemet pateikė dar daugiau staigmenų: pavasarį mokytis ir brandos egzaminams ruoštis teko nuotoliniu būdu. Iššūkių patyrė visa švietimo sistema, bet universitetų atstovai ramina būsimuosius studentus – pirmakursių atėjimui jie jau pasiruošę. „Šiemet dėl esamų aplinkybių buvo priimtas nutarimas pavėlinti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir sumažinti etapų skaičių. Birželio 1-ąją prasidėjęs priėmimas šiemet tęsis net iki rugsėjo 4 dienos“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
Iš ko susidės stojamasis balas?
Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas, kaip ir kasmet, turi peržengti minimalaus balo kartelę. Šiemet ji nedidėja – Lietuvos universitetai sutarė išlaikyti 5,4 stojamąjį balą.
R. Kliukas primena, kad, norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, reikia išlaikyti lietuvių, matematikos ir užsienio kalbos egzaminus. Visų jų minimali išlaikymo riba – po 16 balų. „Šių metų pokytis toks, kad nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų vidurkis. Praėjusiais metais buvo reikalaujama, kad pretenduojančiųjų stoti į universitetus jis būtų ne mažesnis nei 40“, – atkreipia dėmesį VGTU Studijų prorektorius.
Bus atsižvelgiama ir į mokomųjų dalykų metinius įvertinimus. „Stojančiųjų į universitetą mokomųjų dalykų metinių pažymių vidurkis turėtų būti ne mažesnis kaip 7. Minimalūs mokomųjų dalykų metinių pažymių vidurkių bei išlaikytų valstybinių egzaminų reikalavimai taikomi tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, o tiems, kurie rinksis valstybės nefinansuojamą vietą, užtenka išlaikyti bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir pasiekti minimalaus balo kartelę“, – pasakoja R. Kliukas.
Anot jo, net ir įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą, nereiškia, kad už studijas reikės mokėti visą laiką. „Gerai išlaikius sesijos egzaminus ir atsiradus laisvų valstybės finansuojamų vietų, jos gali atitekti iki tol už studijas mokėjusiems geriausiems studentams. Vis dėlto reikėtų pasidomėti, kokios yra realios galimybės pereiti į nemokamą vietą skirtingose aukštosiose mokyklose bei studijų kryptyse, mat dėl specialistų poreikio ir ne vienodo studijų populiarumo tiksliuosiuose, inžineriniuose moksluose tai padaryti gali būti lengviau nei socialiniuose ar humanitariniuose moksluose“, – atkreipia dėmesį VGTU prorektorius.
Ką svarbu atlikti per pagrindinį priėmimo etapą?
Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas sudaro pagrindinis ir papildomas etapai. Prašymai studijuoti teikiami prisijungus prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos per LAMA BPO tinklalapį. „Prašyme galima nurodyti iki 9 norimų pageidavimų studijuoti universitetuose ir kolegijose. Svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos“, – akcentuoja R. Kliukas.
Prašymus stojantieji gali registruoti iki rugpjūčio 18 d. 12 val., o iki to laiko yra galimybė juos koreguoti, papildyti ar išbraukti studijų programas, keisti jų eiliškumą, finansavimo pobūdį. Stojamosios studijų įmokos šiemet nėra, taip pat nereikia mokėti ir už prašyme atliekamas korekcijas.
Pasibaigus prašymų teikimo terminui, atsižvelgiant į prašymuose nurodytus prioritetus, stojantieji rugpjūčio 22 d. arba gaus vieną kvietimą užimti studijų vietą, arba sulauks neigiamo atsakymo. Gavusieji vietą norimoje studijų programoje rugpjūčio 24–26 d. turės sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla. To nepadarius, kvietimas studijuoti bus anuliuojamas, o atsilaisvinusios lėšos bus perkeltos į papildomą priėmimo etapą.
Pakviestieji studijuoti į VGTU studijų sutartį galės pasirašyti elektroniniu būdu VGTU internetinėje prašymų registravimo sistemoje.
Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo etape?
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui, rugpjūčio 28–31 d. visi norintieji galės dalyvauti papildomo priėmimo etape. Jo metu bus galima pretenduoti į likusias laisvas vietas.
„Svarbu nepamiršti, kad papildomame priėmime gali dalyvauti ir tie, kurie nedalyvavo pirmajame etape. Papildomam priėmimui stojantieji registruoja atnaujintus prašymus, o jei nedalyvavo pagrindiniame priėmime – teikia naujus prašymus ir nurodo ne daugiau kaip 6 pageidavimus“, – primena R. Kliukas.
Jis akcentuoja, kad jei stojantysis jau dalyvavo pirmame etape ir jau sudarė valstybės finansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją.
Atrankos konkursas vyks tokia pačia tvarka. Kvietimų stojantieji sulauks iki rugsėjo 4 dienos ir per tris dienas turės sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.
Galerija
