Stojantiesiems

Studentų vykdomi moksliniai tyrimai finansuojami Lietuvos mokslo tarybos lėšomis

Spalio 5, 2022
Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, finansuoja studentų rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu vykdomus tyrimų projektus, vadovaujant tyrimo vadovui. Trys tokie projektai bus vykdomi Chemijos ir bioinžinerijos katedroje, Fundamentinių mokslų fakulteto, VILNIUS TECH. Kiekvieno iš jų biudžetas yra 2355,47 €.

Viename iš jų – „Nizino pernašos sistemoms naudojamų biopolimerų įtaka nizino proteolitiniam stabilumui“ (Nr. P-ST-22-42) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos ketvirto kurso studentė Justė Čeičytė, vadovaujama dr. Rūtos Gruškienės. Natūralių konservantų, išskiriamų iš augalų ir mikroorganizmų, neturinčių sintetiniams konservantams būdingų trūkumų ir galinčių apsaugoti maistą nuo gedimo, paieška ir pritaikymas, yra svarbus uždavinys. Viena iš labiausiai susidomėjimą patraukusių natūralių medžiagų, išskiriamų iš mikroorganizmų, yra nizinas. Tačiau jo antimikrobinis aktyvumas bei stabilumas gali mažėti dėl sąveikos su maiste esančiais junginiais, ar dėl aplinkos veiksnių. Be to, būdamas peptidas, nizinas ypač jautrus proteolitiniams fermentams, o tai gali apriboti jo naudojimą kaip konservavimo priemonės.
Siekiant išvengti šių šalutinių procesų, kuriamos sistemos, kur nizinas įterpiamas į apsauginės medžiagos, dažnai biopolimero, matricą, ar apgaubiamas jos apvalkalu. Vykdant projektą, studentė paruoš skirtingas nizino pernašos sistemas ir tirs, kokį poveikį nizino proteolitiniam stabilumui turi naudojami biopolimerai. Projekto metu gauti rezultatai pasitarnaus kuriant ir tiriant naujas nizino formuluotes sveiko ir saugaus maisto vartojimui, o studentė įsigilins į natūralių medžiagų pagrindu paruoštų formuluočių kūrimą, tyrimą ir jų naudą, įsisavins naujus tyrimo metodus ir būdus, praplės žinias ir darbo laboratorijoje įgūdžius.

Kitame projekte – „Modifikuotų pirimidino heterociklinių bazių sintezė ir katabolizmo tyrimai“ (Nr. P-ST-22-105) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos II pakopos I kurso studentė Aušrinė Čekytė, jos moksliniams tyrimams vadovauja dr. Daiva Tauraitė.  Natūraliai nukleorūgštyse randama >170 skirtingų nukleotidų modifikacijų, kurios dažniausiai randamos RNR molekulėse, o apie 80 % visų RNR modifikacijų yra randama transportinėje RNR. Modifikuoti nukleotidai tRNR yra labai svarbūs struktūrai ir funkcijai. Šiuo metu RNR modifikacijos yra tiriamos dėl svarbaus vaidmens sergant mitochondrijų ligomis, neurologiniais sutrikimais ir įvairiomis vėžinėmis ligomis. Kai kurie modifikuoti nukleozidai taip pat naudojami šiuolaikinėse mRNR vakcinose. Be to, norint reguliuoti genų raišką ląstelėje, reikia surasti ir ištirti fermentus, modifikuojančius RNR bazes ir skaidančius jas iki nemodifikuotų heterociklinių bazių.
Šio projekto vykdymo metu bus sintetinami ir analizuojami modifikuoti pirimidino dariniai, tiriamas modifikuotų junginių skaidymas mikroorganizmais ir atliekama skaidymo produktų analizė. Taip pat bus vykdoma fermentų, gebančių skaidyti susintetintus modifikuotus pirimidinus, paieška. Vykdydama šį projektą studentė tobulins savo praktinius gebėjimus ir kvalifikaciją, ugdys kompetenciją bioorganinės sintezės bei biochemijos srityse.

Trečiame projekte – „Bioanodo sukūrimas, panaudojant breketų sistemą, darbui mikrobiniame kuro elemente (Nr. P-ST-22-212) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos I pakopos III kurso studentė Mariia Goman, vadovaujama doc., dr. Ingridos Bružaitės. Dantų tiesinimas breketų sistema yra ortodontijoje naudojama priemonė, kuri ištiesina dantis ir atstato paciento sąkandžio sutrikimą. Tiesinant dantis šiomis sistemomis, atsiranda daugybė rizikų, susijusių su kitomis dantų problemomis, tokiomis kaip kariesas ar ėduonis. Pasaulyje įvairūs elektronikos įrenginiai yra plačiai taikomi žmonių ar gyvūnų klinikiniame gydyme. Vienas tokių įrenginių mikrobinis kuro elementas. Šiame mikrobiniame kuro elemente, breketų karkasas bus panaudotas, kaip anodas, padengtas fakultatyviniais anaerobais tokiais, kaip Staphylococcus mutans, kurie pirmieji, nevalant dantų, suformuoja bioplėvelę. Sukurta ortodontinė sistema – breketų karkaso panaudojimas, kaip bioanodo, mikrobiniame kuro elemente, galėtų būti taikoma kaip išmanioji pažangi dantų priežiūros sistema , pritaikyta burnos higienos stebėsenai realiu laiku.
Projekto vykdymo metu, studentė  užaugins bioplėvelę ant breketo karkaso fragmento su pirminiu anaerobu S. mutans, įvertins parinktų mediatorių įtaką šių bakterijų gyvybingumui, atliks kiekybinę bioplėvelės analizę, ištirti bioanaodo panaudojimo mikrobiniame kuro elemente efektyvumą, atliekant ciklinės voltamperometrijos matavimus. Vykdant mokslinius tyrimus, studentė įgis papildomų žinių ir įgūdžių taip reikalingų Bioinžinerijos srityje.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau