Studentų vykdomi moksliniai tyrimai finansuojami Lietuvos mokslo tarybos lėšomis

Spalio 5, 2022
Lietuvos mokslo taryba, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą ir kelti mokslinę kompetenciją, finansuoja studentų rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu vykdomus tyrimų projektus, vadovaujant tyrimo vadovui. Trys tokie projektai bus vykdomi Chemijos ir bioinžinerijos katedroje, Fundamentinių mokslų fakulteto, VILNIUS TECH. Kiekvieno iš jų biudžetas yra 2355,47 €.

Viename iš jų – „Nizino pernašos sistemoms naudojamų biopolimerų įtaka nizino proteolitiniam stabilumui“ (Nr. P-ST-22-42) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos ketvirto kurso studentė Justė Čeičytė, vadovaujama dr. Rūtos Gruškienės. Natūralių konservantų, išskiriamų iš augalų ir mikroorganizmų, neturinčių sintetiniams konservantams būdingų trūkumų ir galinčių apsaugoti maistą nuo gedimo, paieška ir pritaikymas, yra svarbus uždavinys. Viena iš labiausiai susidomėjimą patraukusių natūralių medžiagų, išskiriamų iš mikroorganizmų, yra nizinas. Tačiau jo antimikrobinis aktyvumas bei stabilumas gali mažėti dėl sąveikos su maiste esančiais junginiais, ar dėl aplinkos veiksnių. Be to, būdamas peptidas, nizinas ypač jautrus proteolitiniams fermentams, o tai gali apriboti jo naudojimą kaip konservavimo priemonės.
Siekiant išvengti šių šalutinių procesų, kuriamos sistemos, kur nizinas įterpiamas į apsauginės medžiagos, dažnai biopolimero, matricą, ar apgaubiamas jos apvalkalu. Vykdant projektą, studentė paruoš skirtingas nizino pernašos sistemas ir tirs, kokį poveikį nizino proteolitiniam stabilumui turi naudojami biopolimerai. Projekto metu gauti rezultatai pasitarnaus kuriant ir tiriant naujas nizino formuluotes sveiko ir saugaus maisto vartojimui, o studentė įsigilins į natūralių medžiagų pagrindu paruoštų formuluočių kūrimą, tyrimą ir jų naudą, įsisavins naujus tyrimo metodus ir būdus, praplės žinias ir darbo laboratorijoje įgūdžius.

Kitame projekte – „Modifikuotų pirimidino heterociklinių bazių sintezė ir katabolizmo tyrimai“ (Nr. P-ST-22-105) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos II pakopos I kurso studentė Aušrinė Čekytė, jos moksliniams tyrimams vadovauja dr. Daiva Tauraitė.  Natūraliai nukleorūgštyse randama >170 skirtingų nukleotidų modifikacijų, kurios dažniausiai randamos RNR molekulėse, o apie 80 % visų RNR modifikacijų yra randama transportinėje RNR. Modifikuoti nukleotidai tRNR yra labai svarbūs struktūrai ir funkcijai. Šiuo metu RNR modifikacijos yra tiriamos dėl svarbaus vaidmens sergant mitochondrijų ligomis, neurologiniais sutrikimais ir įvairiomis vėžinėmis ligomis. Kai kurie modifikuoti nukleozidai taip pat naudojami šiuolaikinėse mRNR vakcinose. Be to, norint reguliuoti genų raišką ląstelėje, reikia surasti ir ištirti fermentus, modifikuojančius RNR bazes ir skaidančius jas iki nemodifikuotų heterociklinių bazių.
Šio projekto vykdymo metu bus sintetinami ir analizuojami modifikuoti pirimidino dariniai, tiriamas modifikuotų junginių skaidymas mikroorganizmais ir atliekama skaidymo produktų analizė. Taip pat bus vykdoma fermentų, gebančių skaidyti susintetintus modifikuotus pirimidinus, paieška. Vykdydama šį projektą studentė tobulins savo praktinius gebėjimus ir kvalifikaciją, ugdys kompetenciją bioorganinės sintezės bei biochemijos srityse.

Trečiame projekte – „Bioanodo sukūrimas, panaudojant breketų sistemą, darbui mikrobiniame kuro elemente (Nr. P-ST-22-212) – dalyvauja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros Bioinžinerijos studijų programos I pakopos III kurso studentė Mariia Goman, vadovaujama doc., dr. Ingridos Bružaitės. Dantų tiesinimas breketų sistema yra ortodontijoje naudojama priemonė, kuri ištiesina dantis ir atstato paciento sąkandžio sutrikimą. Tiesinant dantis šiomis sistemomis, atsiranda daugybė rizikų, susijusių su kitomis dantų problemomis, tokiomis kaip kariesas ar ėduonis. Pasaulyje įvairūs elektronikos įrenginiai yra plačiai taikomi žmonių ar gyvūnų klinikiniame gydyme. Vienas tokių įrenginių mikrobinis kuro elementas. Šiame mikrobiniame kuro elemente, breketų karkasas bus panaudotas, kaip anodas, padengtas fakultatyviniais anaerobais tokiais, kaip Staphylococcus mutans, kurie pirmieji, nevalant dantų, suformuoja bioplėvelę. Sukurta ortodontinė sistema – breketų karkaso panaudojimas, kaip bioanodo, mikrobiniame kuro elemente, galėtų būti taikoma kaip išmanioji pažangi dantų priežiūros sistema , pritaikyta burnos higienos stebėsenai realiu laiku.
Projekto vykdymo metu, studentė  užaugins bioplėvelę ant breketo karkaso fragmento su pirminiu anaerobu S. mutans, įvertins parinktų mediatorių įtaką šių bakterijų gyvybingumui, atliks kiekybinę bioplėvelės analizę, ištirti bioanaodo panaudojimo mikrobiniame kuro elemente efektyvumą, atliekant ciklinės voltamperometrijos matavimus. Vykdant mokslinius tyrimus, studentė įgis papildomų žinių ir įgūdžių taip reikalingų Bioinžinerijos srityje.

 

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau