Studijuoti atvažiavę gruzinai: „Lietuvius mokome lietuviškų dainų“

Rugsėjo 8, 2017
Užsienio studentai Lietuvoje – jau dažnas reiškinys. Vien Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet studijas pirmame kurse pradėjo 278 laipsnio siekiantys jaunuoliai, 42 procentai jų pasirinko antrosios pakopos studijų programas. Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų. Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę pagal mainų programas ir 15 doktorantų iš 81 šalies – nuo Japonijos iki JAV ar Čilės. Visgi jaunuoliai, kurie dėl studijų Lietuvoje pasiryžo išmokti tikrai nelengvą lietuvių kalbą, maloniai stebina. Gruzinai Nino Tabatadze, Nino Inasaridze, Mariam Čchivimiani ir Merab Šabešovi, šiemet pradėję magistro studijas VGTU, neslepia, jog atvykti į mūsų šalį priviliojo aukšta mokslo kokybė ir puikus technologijos mokslų srities specialistų rengimas. Ne veltui užsienio antrosios studijų pakopos studentai sudaro net 14 procentų visų VGTU magistrantūros studentų. Kalbamės su jaunais gruzinais, paperkančiais ne tik nuoširdumu, bet ir savo gražia lietuvių kalba, kurią išmokti viena iš pagrindinių paskatų tapo noras studijuoti mūsų šalyje.
 
Kaip atsitiko, kad pasirinkote studijas Lietuvoje?
 
Nino: Gruzijos technikos universitete, kur įgijome bakalauro laipsnį, turime Lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Visi ten mokomės jūsų kalbos – tai buvo pirmoji paskata magistro studijoms rinktis būtent Lietuvą. Prieš du metus pirmąjį kartą buvome Lietuvoje vykdomose edukacinėse programose, keletą kartų jūsų šalyje lankėme vasaros kursus. Aš ir Nino šį pavasarį turėjome keturių mėnesių intensyvius kalbos mokymus ir galiausiai tai mus atvėdė į magistrantūros studijas VGTU.
 
Mariam: besimokydama lietuvių kalbos ir kultūros pradėjau įsimylėti Lietuvą, esu čia jau penktą kartą ir šįkart – net dviem metams.
 
Nino: studijuosime lietuvių kalba, tai – didelis iššūkis. Visi mes jos mokėmės nuo pusantrų iki dviejų su puse metų, tai dar nėra labai didelis laiko tarpas. Iš tiesų į Lietuvą mokytis atvažiuoja tikrai nemažai gruzinų.
 
Populiariausios antrosios pakopos studijų programos VGTU yra Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Mechatroninės sistemos, Statinių konstrukcijos, Mechanikos inžinerija bei Tarptautinis verslas. Kokias studijas pasirinkote jūs?
 
Merab: aš taip pat VGTU pasirinkau Informacijos ir informacinių technologijų saugos programą. Kol kas labai patinka aplinka, malonu čia būti.
 
Nino: aš ir Nino studijuojame Aplinkos inžinerijos fakultete. Žinome, kad VGTU yra geriausias technikos universitetas Lietuvoje, mums tai svarbu. Tbilisyje baigėme Ekologijos programą, tad panašią sritį pasirinkome ir VGTU. Tikimės, kad bus įdomu, įgysime daug žinių, sužinosime naudingų dalykų.
 
Mariam: tęsiu savo bakalauro studijų kryptį ir magistro studijoms pasirinkau Vandens ūkio inžineriją.
 
 
Ar kas nors pries tai jus siejo su Lietuva?
 
Nino: ne, niekas nesiejo, tik žinojome, kad yra tokia šalis, kad jos sostinė Vilnius. Bet juokaujame, kad turime antra tėvą Lietuvoje – mūsų centro Gruzijoje vadovą Vidą Kavaliauską. Jis visuomet mums padeda, yra tarsi tiltas tarp Lietuvos ir Gruzijos.
 
Nors mokslai tik prasideda, galbūt jau turite įspūdžių iš universiteto?
 
Nino: kol kas dar nespėjome pradėti rimtų mokslų, tačiau buvome rugsėjo 1-osios šventėje – buvo labai smagus renginys. Mūsų kuratorė – labai šiltas žmogus, prašė visuomet kreiptis, jei tik reikės kokios nors pagalbos.
 
Ko tikitės iš studijų Lietuvoje?
 
Miriam: Labai džiaugiamės galimybe aplankyti Lietuvą ir čia studijuoti. Manau, kad studijų kokybė Lietuvoje bus aukštesnė, girdėjome iš draugų, kad čia yra labai daug gerų dėstytojų, jei kažkas neaišku, gali klausti, yra konsultacijų laikas – tai labai svarbu, nes Gruzijoje sistema kiek kitokia. Mūsų šalyje aukštasis mokslas yra geras, bet Lietuvoje jis geresnis, kokybiškesnis.
 
Ar buvo sunku mokytis lietuvių kalbos?
 
Miriam: gramatika yra sunki, tačiau mes mokomės kiek nestandartiniais būdais. Juk studijuojame ne tik kalbą, bet ir kultūrą: dainos, šokiai, spektakliai – tai labai palengvina kalbos mokymąsi.
 
Merab: mokame apie dvidešimt lietuviškų liaudies ir estrados dainų. Lietuviai tai išgirdę dažnai juokauja, kad mokomės lietuvių dainų iš gruzinų.
 
Nino: mokame nuo Lietuvos himno iki „Trijų milijonų” ar „Mūsų dienos kaip šventė”. Centre visuomet švenčiame ir lietuvių šventes.
 
Visi jau ne kartą viešėjote mūsų šalyje. Ar patinka Lietuva?
 
Miriam: čia būsime dar ateinančius du metus, bet jau dabar Lietuva man kaip antri namai.
 
Nino: labai draugiški žmones, manau, jie labai myli gruzinus. Turime daug draugų iš Lietuvos, naujų draugų iš universiteto. Žinoma, orai kiek vėsesni, bet tai nėra problema.
 
Kaip manote, ar mūsų šalys panašios?
 
Nino: žmonės panašūs, tiek lietuviai, tiek gruzinai yra draugiški, šilti. Gamta kiek kitokia, nes Gruzijoje turime daug kalnų, bet, kaip ir Lietuvoje, pas mus daug ežerų, upių miškų.
 
Merab: žinoma, reikia paminėti ir tai, kad turime dalį bendros istorijos.
 
Ar jau ragavote lietuviško maisto? Gal kažką ir pamėgote?
 
Miriam: tiesiog dievinu keptą duoną su sūriu!
 
Nino: cepelinai, šaltibarščiai, žemaičių blynai – viskas labai skanu. Cepelinai, kaip ir mūsų chinkaliai, patinka beveik visiems.
 
Merab: labai patinka lietuviška sriuba ir alus.
 
Nino: o aš labai mėgstu bulvinius blynus su mėsa.
 
Kaip manote, ar norėtumėte likti Lietuvoje gyventi ir po studijų?
 

Nino: niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas, bet dabar manome, kad gali nutikti ir taip. Aš to tikrai norėčiau.

Galerija

Panašios naujienos

Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
Balsuokime už VILNIUS TECH projektą, pretenduojantį į „Europos burių 2026“ apdovanojimą
VILNIUS TECH dalyvauja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos inicijuotame konkurse „Europos burės 2026“, kuriame renkami ryškiausi Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuoti projektai. Universitetas konkursui pateikė projektą „Aukštos kvalifikacijos vandens transporto sektoriaus specialistų rengimo kokybės, efektyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas, reorganizuojant VšĮ Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungimo prie VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto būdu“. Šis projektas yra viena reikšmingiausių pastarojo meto investicijų į Lietuvos aukštąjį mokslą ir jūrinio sektoriaus specialistų rengimą. Reorganizavus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir įsteigus Lietuvos jūreivystės akademiją VILNIUS TECH sudėtyje, Klaipėdoje kuriamas modernus jūrų inžinerijos ir jūrinės energetikos kompetencijų centras, atitinkantis tarptautinius GWO ir IRATA standartus. Projektas sprendžia vieną aktualiausių šalies iššūkių – kvalifikuotų jūrinės pramonės ir jūrinio vėjo energetikos specialistų trūkumą. Sukurtos naujos studijų programos, atnaujintos specializacijos bei modernizuota laboratorinė bazė sudaro sąlygas rengti aukščiausios kvalifikacijos inžinierius, kurie bus reikalingi vystant jūrinio vėjo parkus Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Ilgalaikę projekto vertę kuria ne tik moderni studijų infrastruktūra, bet ir glaudus bendradarbiavimas su verslo partneriais, užtikrinantis studijų kokybę bei studentų pasirengimą darbo rinkai. Klaipėdos regionui ši iniciatyva tampa strategine investicija, stiprinančia miesto ekonominį potencialą, pritraukiančia studentus, dėstytojus ir naujas bendradarbiavimo galimybes. Balsuoti už VILNIUS TECH projektą galima čia. Apie konkursą „Europos burės 2026“ „Europos burės“ – kasmetinis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos organizuojamas konkursas, kviečiantis pristatyti sėkmingiausius ES investicijų projektus ir jų kuriamą naudą žmonėms, bendruomenėms bei valstybei. Šiemet vertinimo komisija didžiausią dėmesį skirs projektams, kurie jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikį poveikį. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į sukurtą pokytį, jo tvarumą, inovatyvumą bei gebėjimą pasiekti tikslines grupes. 2026 metų konkurse projektai varžosi septyniose kategorijose: „Inovacijų versle“, „Darnios aplinkos“, „Šiuolaikinės mokyklos“, „Šiuolaikinės medicinos“, „Investicijų į žmogų“, „Bendruomeniškumo“ bei atskiroje inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo projektų kategorijoje. Konkurse gali dalyvauti projektai, finansuojami pagal 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas bei planą „Naujos kartos Lietuva“. Pretenduoti į apdovanojimus gali ne tik visiškai užbaigti, bet ir didžiąja dalimi įgyvendinti projektai, jau galintys pagrįsti savo rezultatus ir poveikį. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo 24 dieną Vilniuje vyksiančioje apdovanojimų ceremonijoje.
Plačiau