Susipažinkite su Artiomu Plesko – Fundamentinių mokslų fakulteto absolventu!

Lapkričio 6, 2025

Baigęs „Informacinių technologijų“ studijų programą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete, Artiomas šiandien tęsia mokslus Pietų Korėjoje, Seule, kur studijuoja „Computer Science“ magistro programoje Korėjos universitete (Korea University) pagal „SK Global Scholarship“ stipendijos programą.

Pakalbėjome su Artiomu apie tai, kodėl jis pasirinko tęsti studijas būtent Pietų Korėjoje, kaip atrodo jo kasdienybė šioje šalyje ir kokius patarimus jis duotų kitiems studentams, svarstantiems apie studijas užsienyje:

– Kodėl pasirinkai studijuoti toliau būtent Pietų Korėjoje, visgi tai gan egzotiška šalis?

„Egzotiška šalis nereiškia, kad tai blogai. Manau, kad tai yra galimybė pagyventi vietoje, kuri mums, europiečiams, yra mažiau prieinama nei kitos artimos Europos šalys. Kadangi Pietų Korėjoje studijuoju jau ne pirmą kartą (buvau čia Erasmus+ semestre bakalauro studijų metu), žinojau, ko tikėtis, todėl sprendimas grįžti buvo gerai apgalvotas bei paremtas sava patirtimi.

Verta paminėti ir įspūdingą Pietų Korėjos technologinį progresą. Šalis yra viena iš pasaulinių lyderių inovacijų ir IT srityje, todėl čia įgytos žinios yra aktualios.

Be šiuolaikiškų studijų, man taip pat buvo labai įdomu suprasti šios šalies kultūrą ir pakeliauti po pačią šalį. Pietų Korėjoje visur – arba kalnai, arba dangoraižiai, ir man, kaip lietuviui, vis dar neįprasta, kad niekur nematau horizonto. Taip pat labai žavi tradiciniai pastatai ir šventyklos – būtų nuostabu, jei panašių turėtume ir Lietuvoje.“

– Kultūra Pietų Korėjoje tikrai labai skiriasi nuo Lietuvos – kas tave žavi, o kas kelia nuostabą ar net nerimą?

„Mane žavi korėjiečių mandagumas, drovumas ir kruopštumas. Šalyje vis dar jaučiamas konfucianizmo idėjų paveldas – išlikusi nediskutuojama pagarba vyresniam žmogui arba net tam, kuris užima aukštesnį statusą visuomenėje. Tą pastebiu ir savo kasdienybėje. Pavyzdžiui, Lietuvoje sporto salėje retai išgirstum, kad penki darbuotojai vienu metu pasisveikina ar atsisveikina su kiekvienu lankytoju, o Korėjoje tai – įprasta.

Tikriausiai visas smulkmenas išvardyti būtų gan sunku, bet pavyzdžiui – Korėjoje nėra įprasta prilaikyti durų už savęs einančiam žmogui, todėl kai korėjiečiai tai pamato, jie dažnai nustemba, padėkoja ir demonstratyviai nusilenkia. Be to, korėjiečiams labai svarbi išvaizda, tad nenuostabu, kad Pietų Korėjos kosmetika yra žinoma visame pasaulyje dėl savo kokybės.

Šiek tiek nerimo kelia šios šalies darbo ir mokymosi etika. Kaip ir daugelyje kitų Azijos šalių, korėjiečiams įprasta dirbti nuo ankstaus ryto iki pat vidurnakčio. Mokytis – dar įmanoma proto ribose (jei nepasitaikys griežtesnis dėstytojas), tačiau dirbti čia, ypač vietinėje įmonėje, užsieniečiui, mano nuomone, būtų sudėtinga. Prie tokios išvados priėjau remdamasis pažįstamų patirtimi, kurie dirba arba dirbo Korėjoje ne vienerius metus.“

– Kaip atradai ir kokiais kriterijais vadovavaisi pasirinkdamas studijas būtent šiame universitete?

„Pirmą kartą apie šią studijų programą sužinojau iš VILNIUS TECH administracijos. Pradėjęs domėtis programos detalėmis, supratau, kad tai yra puiki galimybė, kurią reikia išbandyti.

Vadovavausi šiais kriterijais:

  • Korėjos universitetas yra vienas iš trijų geriausių universitetų Pietų Korėjoje, turintis gerą pasaulinę reputaciją.
  • Platus mano studijų krypties dalykų pasirinkimas ir aukštas studijų lygis, ypač informatikos srityje.
  • Visiškai finansuojama studijų programa ir nebloga stipendija pragyvenimui.“

– Kokių patarimų duotum studentams, kurie svarstytų galimybę studijuoti Pietų Korėjoje – ar labai sunku išeiti iš komforto zonos ir pradėti studijuoti kitoje šalyje?

„Manau, kad jei turite bent minimalų norą išbandyti studijas Pietų Korėjoje – tikrai verta! Blogiausiu atveju visada galima grįžti, o ateityje nesigailėti, kad nepabandėte.

Normalu, kad pradžioje gali būti sunkoka, bet dažniausiai po pirmo mėnesio apsiprasite. Susikursite savo rutiną, o galiausiai net bus liūdna grįžti namo – ypač jei kalbame apie trumpalaikes studijas, pavyzdžiui, vieno ar dviejų semestrų Erasmus+ programą.

Aš pats iki šiol sau dėkoju, kad 2024 metų rudenį ryžausi išvykti semestrui į Pietų Korėją, į Kyungpook nacionalinį universitetą (Kyungpook National University). Ten sutikau kelis studentus, kurie dabar man yra labai artimi mano draugai ir užmezgiau svarbių ryšių su žmonėmis, kurie tikrai pravers ateityje mano profesinėje veikloje. Po studijų semestro, Vilniuje, mane spėjo aplankyti draugai ir net amerikietis dėstytojas, su kuriais susipažinau būtent Korėjoje.

Taip pat labai rekomenduoju susirasti ir susisiekti su žmonėmis, kurie jau yra studijavę tame universitete arba bent jau šalyje, į kurią norėtumėte nuvykti, tai suteiks daugiau aiškumo ir padės geriau pasiruošti.

Prisiminkite – jei nepasinaudosite šia galimybe jūs, ja pasinaudos kažkas kitas!“

Esame dėkingi Artiomui už nuoširdžiai pasidalintą patirtį ir įžvalgas. Linkime jam sėkmės studijose ir tolimesniame profesiniame kelyje užsienyje ar Lietuvoje!
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau