Stojantiesiems

Susitikimas su darbdaviu už įmonės ribų: klaidos, kurių reikėtų vengti

Kovo 15, 2016
Šiandieninės tendencijos rodo, kad vis daugiau darbo santykių užsimezga už organizacijų ribų – konferencijose, parodose, karjeros dienų mugėse. „Šiuolaikinė dinamiška darbo rinka lemia tai, kad planuoti karjerą ir kaupti vertingas patirtis pradedama vis anksčiau ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą. Tradicinių darbo paieškos būdų, pavyzdžiui, CV siuntimo elektroniniu paštu, jau nebeužtenka. Didelis dėmesys skiriamas ryšiams megzti susitikimų su verslo atstovais, potencialiais darbdaviais ar partneriais metu“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė Ugnė Narkevičiūtė.
 
Prieš kovo 17 d. VGTU Karjeros dienų metų vyksiančią Įmonių kontaktų mugę U. Narkevičiūtė sako sulaukianti daugybės studentų ir absolventų klausimų apie teisingą pasiruošimą susitikimui su darbdaviu. Anot jos, tokie susitikimai skiriasi nuo darbo pokalbių, todėl svarbu išvengti kelių esminių klaidų.
 
Nepamirškite kelių CV kopijų
 
Šiais technologijų laikais atvykus į darbo pokalbį retai prašoma turėti savo gyvenimo aprašymą (CV) popieriniu formatu. Tačiau susitinkant su potencialiu darbdaviu konferencijose ar karjeros dienų mugėse būtina turėti atspausdintą CV. „Gali prireikti net keliolikos kopijų, jei ketinate susitikti su kelių įmonių atstovais“, – atkreipia dėmesį U. Narkevičiūtė.
 
Anot jos, gerai parengto CV taisyklės lieka tos pačios: kokybiška, reikalavimus atitinkanti nuotrauka, išsamus patirties ir gebėjimų aprašymas, nereikalingos informacijos pertekliaus vengimas, sklandus, taisyklingas, be skyrybos ir rašybos klaidų tekstas, tiksliai nurodyti kontaktiniai duomenys.
 
VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė atkreipia dėmesį, kad nereikėtų aklai kopijuoti pavyzdinių CV, kurių gausu internete: „Rengiant CV galima atsižvelgti į įvairius pavyzdžius, patarimus, tačiau tekstas turėtų būti individualus ir atspindėti asmenybę, kurią gyvai susitinka darbdavys. Be to, labai svarbu nemeluoti ir pateikti teisingą informaciją, nes labai lengvai galima ją patikrinti“.
 
Neklausinėkite to, ką galima rasti internete
 
Keičiantis karjeros planavimo suvokimui, šiandien naujomis galimybėmis domisi visi – tiek pirmo kurso studentai, tiek studijas baigę ir net darbo rinkoje jau įsitvirtinę asmenys. Norint išsiskirti tarp daugybės konkurentų, prieš dalyvaujant konferencijose ar karjeros mugėse reikėtų atlikti keletą namų darbų.
 
Visų pirma – būtina jau prieš renginį išanalizuoti dalyvaujančių įmonių sąrašą, pasidomėti, kur stovės įmonių stendai, susiplanuoti vizitus juose pagal asmeninius prioritetus. Siūloma pirmiau susitikti su tų įmonių atstovais, kurių darbo pozicijos domina mažiau – tokie pokalbiai gali tapti puikia treniruote prieš susitikimą su labiausiai trokštamu darbdaviu.
 
VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė primena, kad iš anksto reikėtų daugiau pasidomėti ir apie pačias įmones, kad pokalbio metu užduodami klausimai būtų konkretūs ir parodantys susidomėjimą. „Visada reikėtų papildomai pasiskaityti apie įmonių kultūrą, vertybes, struktūrą ir siūlomas darbo vietas. Atlikus išankstinę analizę galima žymiai tikslingiau paskirstyti pokalbio laiką bei savo žiniomis nustebinti įmonės atstovus“, – pataria U. Narkevičiūtė.
 
Nepamirškite esminių dalykų
 
Susitikimas su potencialiu darbdaviu konferencijose ar mugėse vyksta kitaip nei darbo pokalbiuose – darbdavys nėra matęs interesanto CV, todėl nežino jo gebėjimų, turimos patirties. Čia ypač svarbus tampa pirmasis ir bendras paliktas įspūdis.
 
„Susitikus su potencialiu darbdaviu patariama prisistatyti, susipažinti, plačiau pasikalbėti apie įmonę, paklausti apie karjeros galimybes ir palikti savo CV, apsikeisti kontaktais ir susitarti dėl grįžtamojo ryšio“, – pagrindinius susitikimo etapus primena VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos direktorė.
 
U. Narkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad prieš pokalbį pats kandidatas turėtų pagalvoti, kodėl norėtų dirbti konkrečioje įmonėje – tai leis geriau parodyti motyvaciją, padės susikoncentruoti ties asmeniniais pasiekimais ir savybėmis, kurios yra tinkamos norimai pozicijai užimti.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau