Stojantiesiems

Sutikime šventes žaliai: gaminame ekologiškus kalėdinius žaisliukus (instrukcija, dirbtuvių fotogalerija)

Gruodžio 9, 2015
Jau svarstote, kaip papuošti namus šventėms? Šiemet siūlome jas pasitikti kiek kitaip ir, užuot išlaidavus naujiems kalėdiniams papuošimams, pasigaminti juos patiems. Smagiausia, jog taip būsite ne tik originalūs, bet ir padarysite gerą darbą – antram gyvenimui prikelsite panaudotus šiaudelius.
 
„Gamindami kalėdinius papuošimus iš antrinių žaliavų, dvigubai sumažiname taršą: ne tik neišmetame šiaudelių, bet ir neperkame žaisliukų, kurių gamyba taip pat būtų teršusi gamtą“,– sako menininkė Jurgita Jakubauskaitė, šią savaitę grįžusi į kadaise baigtą Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) ir čia vedusi ekologiškų žaislų dirbtuves.
 
Mergina, palaikanti atsakingo vartojimo ir ekologijos idėjas, neslepia, jog toks žaislinių snaigių gaminimo principas nėra naujas – jis perimtas iš mūsų prosenelių. Anksčiau taip buvo gaminami šiaudiniai žaisliukai, o dabar Jurgita, kaip pati sako, tai pritaikė plastikinei miesto kultūrai. Menininkė patarė šiaudelius pradėti rinkti dar vasarą, kai jie itin populiarūs. Jei visgi to padaryti nespėjote, tiesiog susitarkite su kavinėmis, kurios gali paprašyti lankytojų jų neišmesti.
 
„Džiugu, jog VGTU kalėdinių papuošimų dirbtuvės subūrė tiek daug žmonių. Turime būti draugiški ne tik gamtai bei aplinkai, bet ir išmokti matyti, suprasti, padėti vienas kitam – gyventi bendruomeniškai“, – sako J. Jakubauskaitė ir dalijasi nesudėtinga ekologiškų žaislinių snaigių gaminimo pamokėle.
 
Dėkojame visiems susirinkusiems į kalėdines dirbtuves ir stipriai prisidėjusiems prie to, kad šiųmetinės VGTU Kalėdos būtų dar gražesnės – jau labai greitai mūsų visų darbo vaisiai papuoš universiteto erdves ir kalėdinę eglutę. Na, o nebuvusiems pristatome instrukciją, kaip pasigaminti ekologiškus žaisliukus patiems.
 
Jums reikės:
 
Panaudotų ir išplautų šiaudelių (vienai snaigei – 8)
 
Vielos
 
Žnyplučių vielos kirpimui
 
Žnyplučių vielos sukimui

 
Darbo eiga:
 
1. 8 šiaudelius perlenkite pusiau. Kad šiaudeliai iš karto negrįžtų į pradinę poziciją, lenkimo vietą užtvirtinkite šiek tiek patrindami tarp pirštų.

 
2. Žnyplutėmis atkirpkite 4-5 cm ilgio vielutės gabalėlį, vyniojimo žnyplutėmis sujunkite visus šiaudelius per lenkimo liniją.
 
 
3. Pasidarykite šešiolika 3 cm ilgio vielos gabaliukų. Paimkite po du gretimus šiaudelius ir, naudojant sukimo žnyplutes, sujunkite juos tarpusavyje. Tai darykite vizualiai padalinę šiaudelį pusiau ir tuomet pakilę 1 cm arčiau būsimos snaigės centro.

 
4. Atlikę ankstesnį žingsnį, gavote 8 šiaudelių poras. Dabar, palikę 1 cm nuo šiaudelių galų, tuo pačiu principu sujunkite greta esančių porų šiaudelius.


Štai ir viskas – belieka snaigėmis papuošti namus ir laukti artėjančių švenčių! O, kad laukimas neprailgtų, kviečiame peržvelgti kalėdinių žaislų dirbtuvių fotogalaleriją!

 
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau